Čiurnos raiščių trauma
Čiurnos raiščių trauma – turbūt dažniausiai įvykstanti trauma sporte. Čiurnos sąnaryje dažniausiai yra traumuojami raiščiai ir sausgyslės. 85 proc. visų čiurnos raiščių traumų įvyksta pėdą pastačius ant išorinės pėdos dalies. Tokiu būdu traumuojami išorinėje čiurnos dalyje esantys raiščiai. Didžiausią riziką patirti šią traumą turi aktyviai sportuojantys žmonės, o ypač žaidžiantys krepšinį, futbolą, rankinį ar tinklinį. Bloga reabilitacija po čiurnos raiščių traumos padidina tikimybę patirti pakartotinę traumą. O pasikartojančios čiurnos raiščių traumos gali lemti lėtinio čiurnos nestabilumo išsivystymą. Yra nustatyta, kad sportininkai, kurie skundžiasi lėtiniu čiurnos nestabilumu dažniau praleidžia treniruotes bei rungtynes ir turi nuolatos atlikti čiurnos sąnario stiprinimo pratimus.
„Bloga reabilitacija po čiurnos raiščių traumos padidina tikimybę patirti pakartotinę traumą. O pasikartojančios čiurnos raiščių traumos gali lemti lėtinio čiurnos nestabilumo išsivystymą.”
Čiurnos sąnario anatomija
Čiurnos sąnarys turi atlaikyti apkrovą 1,5 karto didesnę nei kūno svoris kiekvieno žingsnio metu, o bėgant ar šokinėjant šis skaičius gali padidėti iki 8 kartų. Čiurnos sąnario funkcija tiesiogiai priklauso nuo stabilumo, todėl šis sąnarys lyginant su kitais sąnariais turi būti gana stabilus. Čiurnos sąnarį sudaro blauzdikaulis, šeivikaulis ir šokikaulis, o sąnario stabilumą užtikrina raiščiai, sausgyslės ir raumenys, kurie gali būti traumuojami ūmios ar lėtinės traumos metu.
Čiurnos sąnaryje yra išskiriami trys pagrindiniai raiščių kompleksai – išorinis, vidinis ir blauzdikaulio-šeivikaulio.
Vidinis raiščių kompleksas (deltinis raištis)
Vidinį raiščių kompleksą sudaro užpakalinis blauzdikaulio-šokikaulio, blauzdikaulio-kulnakaulio, blauzdikaulio-laivelio ir priekinis blauzdikaulio-šokikaulio raištis. Vidinis raiščių kompleksas traumuojamas pėdą past.ačius ant vidinės dalies
Išorinis raiščių kompleksas
Išorinį raiščių kompleksą sudaro priekinis šokikaulio-šeivikaulio raištis, kulnakaulio-šeivikaulio ir užpakalinis šokikaulio-šeivikaulio raištis. Išorinis raiščių kompleksas traumuojamas pėdą pastačius ant pirštų ir ant išorinės pėdos dalies.
Blauzdikaulio-šeivikaulio raiščių kompleksas
Blauzdikaulį-šeivikaulį stabilizuojantį kompleksą sudaro priekinis-apatinis, užpakalinis-apatinis, skersinis blauzdikaulio-šeivikaulio raištis ir tarpkaulinė plėvė. Šis raiščių kompleksas dažniausiai traumuojamas išorinės kojos rotacijos ir pėdos tiesimo metu.
Čiurnos raiščių traumos rizikos veiksniai
Kaip ir kiekvienos traumos pagrindinis rizikos veiksnys yra prieš tai buvusi trauma. Neretai po prieš tai buvusios traumos nėra pilnai atsistatoma ir dėl šios priežasties būna sumažėjusi raumenų jėga ir judesių amplitudė, sutrikusi propriocepcija ir sumažėjęs stabilumas. Rizikos veiksnius galėtume išskirstyti į vidinius ir išorinius.
Vidiniai rizikos veiksniai:
- lytis – moterys turi didesnę tikimybę patirti čiurnos traumą;
- ūgis – aukšto ūgio žmonių svorio centras būna aukščiau, todėl patirti traumą yra lengviau;
- dominuojanti koja – yra nustatyta, kad dominuojanti koja turi 2,4 karto didesnę tikimybę patirti čiurnos traumą;
- pėda – suplokštėjęs pėdos skliautas padidina tikimybę patirti vidinės čiurnos dalies raiščių traumą;
Išoriniai rizikos veiksniai:
- teipavimas ar įtvaro nešiojimas – po čiurnos raiščių patempimo, teipavimas ar įtvaro naudojimas, sumažina tikimybę patirti pakartotinę traumą;
- sportinės avalynės tipas – avalynė su aukštesniu padu padidina tikimybę patirti čiurnos raiščių traumą;
- sportinės veiklos intensyvumas – nuovargio fone įvyksta žymiai daugiau traumų
Čiurnos raiščių traumos mechanizmas
Čiurnos raiščių trauma dažniausiai įvyksta sporto metu. Dažniausiai tai būna staigus krypties keitimas, nusileidimas po šuolio ar pėdos pastatymas ant kito objekto ir kt. Tokiu būdų yra viršijama normali judesių amplitudė ir įvyksta raiščių patempimas arba pilnas plyšimas. Dažniau yra patempiami raiščiai esantys išorinėje čiurnos dalyje nei vidinėje. Dažnai po tokių traumų žmonės pradeda per anksti sportuoti ir raiščiai nespėja tinkamai sugyti, o vėliau kaip komplikacija gali išsivystyti lėtinis čiurnos nestabilumas. Taip pat yra nustatyta, kad su dominuojančia koja yra 2,4 karto didesnė tikimybė patirti čiurnos traumą. Lentelėje pateikti raiščiai, kurie būna traumuojami tam tikrų judesių metu.
| Traumos vieta | Traumos mechanizmas | Pažeisti raiščiai |
|---|---|---|
|
Čiurnos šoninė dalis |
Inversija ir pėdos lenkimas |
priekinis šokikaulio-šeivikaulio raištis; |
|
Čiurnos vidinė dalis |
Eversija |
Užpakalinis blauzdikaulio-šeivikaulio raištis; |
|
Viršutinė čiurnos dalis |
Išorinė rotacija ir pėdos tiesimas |
Priekinis-apatinis blauzdikaulio-šeivikaulio raištis; |
„Čiurnos raiščių trauma dažniausiai įvyksta sporto metu. Dažniausiai tai būna staigus krypties keitimas, nusileidimas po šuolio ar pėdos pastatymas ant kito objekto ir kt.”
Čiurnos raiščių traumos klasifikacija
Yra daugybė raiščių plyšimų klasifikacijų, kiekviena iš jų turi stipriąsias ir silpnąsias vietas. Skirtingi gydytojai ir kineziterapeutai naudoja skirtingas klasifikacijas, todėl įvertinus vienam specialistui reikia nenustebti, jeigu kitas specialistas gali naudoti kitą klasifikaciją. Noriu jums pateikti turbūt dažniausiai naudojamą klasifikaciją pagal vieno raiščio skaidulų vientisumo pažeidimą. Pilnai įvertinti čiurnos raiščių patempimo laipsnį turėtų būti atliekamas ultragarsinis tyrimas gydytojo radiologo.
I laipsnis – raištis „ištempiamas“ ir skaidulos išlieka vientisos;
II laipsnis – raištis „ištempiamas“ ir įvyksta dalinis raiščio plyšimas, sutrikdomas skaidulų vientisumas;
III laipsnis – pilnas raiščio plyšimas.
Otavos čiurnos traumų taisyklės
Jūs pasukote čiurną. Skausmas didžiulis. Čiurna tamsiai mėlynos spalvos ir ištinusi. Iš kur žinote ar patempėte raiščius ar atsitiko kas nors daug blogiau? Pavyzdžiui, lūžis! Taip, pasukus čiurną gali įvykti avulsinis lūžis. Paprastai kalbant, tai reiškia, kad smulkus kaulinis fragmentas kartu su raiščių atitrūksta nuo pagrindinės kaulo dalies. Tokiu atveju gydymas skiriasi lyginant su paprastu čiurnos raiščių patempimu.
Yra puikus būdas, kuris leidžia pasižiūrėti ar jums rekomenduojama atlikti rentgeno tyrimą ir įsitikinti ar nėra didesnio pažeidimo. Pagrindinės Otavos čiurnos traumų taisyklės/klausimai:
- Ar galite po traumos paeiti bent 4 žingsnius (viskas gerai, jeigu jūs šlubuojate)?
- Ar jaučiate padidėjusį jautrumą/skausmą aplink išorinę ir vidinę kulkšnį (kaulai išsikišę iš abiejų čiurnos pusių)?
- Ar jaučiate padidėjusi jautrumą/skausmą aplink 5 padikaulio pamatą (kaulinis išsikišimas esantis išorinėje pėdos dalyje, viduryje tarp kulno ir mažojo piršto)?
- Ar jaučiate padidėjusi jautrumą/skausmą aplink laivakaulį (išsikišimas esantis vidinėje pėdos dalyje, maždaug ties pėdos viduriu)?
Taigi jeigu jūs galite atlikti bent 4 žingsnius ir nejaučiate padidėjusio jautrumo/skausmo išvardytose vietose beveik 100 proc. tikimybė, kad jūs nepatyrėte čiurnos lūžio. Ir taip pat, jeigu jūs galite atlikti bent 4 žingsnius ir turite padidėjusį jautrumą/skausmą bent vienoje paminėtoje vietoje nebūtinai reiškia, kad jūs patyrėte lūži, tačiau tai reiškia, kad jums reikia atlikti rentgeno tyrimą. Otavos čiurnos traumų testas yra naudojamas ne patvirtinti lūžio diagnozei, o ją atmesti.
Pirmoji pagalba įvykus čiurnos raiščių traumai
Ar patyrėte čiurnos raiščių ar priekinio kryžminio raiščio traumą, ar dar kokią kitą traumą, pirmosios pagalbos principai išlieka tokie patys.
Yra daugybė nuomonių kaip reikėtų elgtis įvykus čiurnos raiščių pažeidimui. Jums pristatysiu klasikinį būda: P-R-I-C-E. Šis metodas yra nukreiptas į tinimo bei uždegimo mažinimą po čiurnos raiščių patempimo. Jeigu simptomai išlieka ilgiau kreipkitės į gydytoją ar kineziterapeutą.
P (angl. protection) – saugoti pažeistą vietą, t.y naudoti įtvarą arba teipavimą;
R (angl. rest) – poilsis pirmas dvi-tris dienas po traumos;
I (angl. ice) – šaldyti 5-6 k. per dieną po 20 min;
C (angl. compress) – apsibintuoti bintų nuo pirštų link blauzdos;
E (angl. elevate) – laikyti pažeistą vietą aukščiau širdies lygio.
Lėtinis čiurnos nestabilumas
Didelė problema su čiurnos traumomis yra ta, kad jos neretai pasikartoja. Vieną kartą patyrus čiurnos raiščių traumą tikimybė patirti pakartotinę traumą padidėja 70 proc. 52 proc. po tokių traumų išsivysto lėtinis čiurnos nestabilumas, o nemažai daliai patyrusių traumą simptomai vargina ilgą laiką.
Tai įvyksta dėl kelių faktorių:
- čiurnos raiščių trauma dažnai nuvertinama ir žmonės nesikreipia pagalbos bei neatlieka tinkamos reabilitacijos;
- dauguma žmonių per anksti pradeda sportuoti.
Geros naujienos, kad lėtinio čiurnos nestabilumo išsivystymo tikimybę galime sumažinti dviem būdais:
- pratimais: >900 minučių pratimų sumažina lėtinio čiurnos nestabilumo tikimybę 42 proc. Taip pat svarbu paminėti, kad pratimai pagerina funkcinę būklę. 900 minučių skamba tikriausiai labai daug, tačiau užtenka pratimus atlikti 30 minučių, 5 dienas per savaitę, 6 savaites ir gausime 900 minučių pratimų.
- teipavimas ar įtvaro naudojimas: sumažina tikimybę patirti pakartotinę traumą 62 proc. Rekomenduojama dėvėti įtvarą arba teipuoti čiurną kiekvienos treniruotės ar rungtynių metu apie 6 mėnesius nuo čiurnos patempimo. Teipavimo ar įtvaro dėvėjimo trukmė gali skirtis priklausomai nuo raiščių patempimo laipsnio.
Reabilitacija po čiurnos raiščių patempimo
Reabilitacija po čiurnos raiščių traumos yra svarbus ir esminis veiksnys leidžiantis pilnai pasveikti. Tai galima patvirtinti tuo, kad aukščiausio lygio sportininkai gauna geriausią reabilitaciją. Noriu pateikti šiek tiek statistikos, NBA – stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje, kiekvieną sezoną vidutiniškai maždaug įvyksta 100 čiurnos raiščių traumų ir per paskutinius 11 metų buvo atliktos tik 4 operacijos. Tai reiškia, kad didžioji dalis čiurnos traumų yra išgydomos reabilitacijos pagalba.
Pirmomis dienomis po čiurnos raiščių traumos pagrindinis reabilitacijos tikslas yra tinimo ir uždegimo mažinimas, pažeistų audinių apsaugojimas nuo pakartotinės traumos. Praėjus šiek tiek laiko (2-5 dienoms) ir sumažėjus tinimui bei uždegimui, apgijus pažeistiems audiniams turėtų būti pradedami atlikti amplitudės ir jėgos didinimo pratimai. Šiuo etapu labai svarbu atgauti pilną pėdos tiesimo amplitudę, stiprinti blauzdos ir šeivinius raumenis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad traumos metu pažeidžiami receptoriai esantys raiščiuose ir todėl sutrinka neuroraumeninė kontrolė, propriocepcija bei pusiausvyra. Todėl šiuos aspektus svarbu atstatyti į prieš traumą buvusį lygį. Paskutiniu reabilitacijos laikotarpiu yra atliekami pliometriniai, vikrumo pratimai artimi sporto šakai į kurią norite sugrįžti.
Jeigu norite geresnių rezultatų, labai svarbu apsilankyti pas profesionalų kineziterapeutą, kuris galėtų sudaryti reabilitacijos programą atsižvelgdamas į jūsų amžių, fizinio pajėgumo lygį, tikslus, traumos rimtumą ir kt. veiksnius. Reabilitacijos metu kartais pratimus galima atlikti jaučiant šiek tiek skausmo, o kartais skausmo reikia vengti. Viskas priklauso nuo traumos rimtumo bei laiko po jos. Todėl kineziterapeutas šiuo klausimu gali jums patarti ir padėti. Optimali reabilitacija sumažina tikimybę patirti pakartotinę čiurnos raiščių traumą apie 50 proc.
Apibendrinimas
- Čiurnos raiščių trauma nėra tokia paprasta kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. Ji turi būti gerbiama ir tinkamai gydoma.
- Jums nebeskauda čiurnos? Nebūtinai tai reiškia, kad jau galite pradėti sportuoti pilna jėga. Yra dar keli faktoriai, kurie yra labai svarbūs. Turite pilnai atstatyti raumenų jėgą, judesių amplitudę, propriocepciją, pusiausvyrą ir sprogstamąją jėgą. Atstačius šiuos dalykus ir nejaučiant skausmo, jūs esate pasirengęs sportuoti.
- Jeigu leidžia galimybės, apsilankykite pas kineziterapeutą ir atlikite pilną reabilitacijos programą, kurios metu atliksite tempimo, raumenų stiprinimo, pusiausvyros, vikrumo ir pliometrinius pratimus.
- Pasitarę su gydytoju ar kineziterapeutu naudokite čiurnos įtvarą ar teipavimą priklausomai nuo raiščių patempimo laipsnio.
- Kaip ir po kiekvienos traumos, grįžimo į sportą laikas turėtų būti nusprendžiamas remiantis objektyviais funkciniais testais, jeigu reikia radiologiniais tyrimais, o ne vien laiku ar skausmo nebuvimu.
Dominykas Pakarklis
optimistas, fiziškai aktyvus žmogus, kineziterapeutas