Priekinio kryžminio raiščio trauma

Priekinio kryžminio raiščio trauma. Diagnozė, kuri kiekvienam sportuojančiam yra skaudi. Anksčiau tai reikšdavo sportavimo pabaigą, o šiais laikais yra atliekamos priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos operacijos, o išskirtiniais atvejais pasirenkamas konservatyvus gydymo būdas. Pasirinkus vieną ar kitą kelią laukia ilgas reabilitacijos laikotarpis, kuris tampa dideliu iššūkių tiek pačiam žmogui, tiek su juo dirbančiam specialistui. 

Derrick Rose, NBA žaidėjas, patyrė priekinio kryžminio raiščio traumą
NBA krepšininkas - Derrick Rose, 2012 metais patyrė priekinių kryžminių raiščių traumą

„Priekinis kryžminis raištis nuplyšo. Diagnozė, kuri kiekvienam sportuojančiam yra skaudi.

Kelio anatomija

Kelio sąnarys vienas iš didžiausių žmogaus kūne, kuris sudarytas iš keturių pagrindinių komponentų – kaulų, kremzlės, raiščių ir sausgyslių. 

Kelio sąnarį sudaro trys kaulai – šlaunikaulis, blauzdikaulis ir girnelė. Šlaunikaulio ir blauzdikaulio galus bei girnelės nugarinį paviršių dengia kremzlinis audinys, kurio dėka sąnaryje yra užtikrinami sklandūs judesiai. Taip pat blauzdikaulio paviršių dengia du meniskai – vidinis ir išorinis. Vidinis meniskas yra didesnis už išorinį. Abu jie suteikia keliui stabilumo. 

Raiščiai sujungia kaulus ir užtikrina sąnariui stabilumo. Kelio sąnaryje yra keturi pagrindiniai raiščiai: vidinis ir išorinis šoninis raištis yra kelio šonuose ir užtikrina sąnario stabilumą keliui judant į šonus. Ir taip pat yra kryžminiai raiščiai – priekinis ir užpakalinis, kurie yra kelio sąnario viduje. Priekinis kryžminis raištis neleidžia blauzdikauliui suktis į išorę ir judėti pirmyn, o užpakalinis kryžminis raištis neleidžia blauzdikauliui judėti atgal. O virš girnelės yra keturgalvio šlaunies raumens sausgyslė, kuri jungia girnelę ir keturgalvį šlaunies raumenį, o iš girnelės apačios yra girnelės sausgyslė, kuri jungia girnelę ir blauzdikaulio šiurkštumą.

Kelio sąnario anatomija. Priekinis kryžminis raištis.
Kelio sąnario anatomija

Priekinio kryžminio raiščio traumos mechanizmas

Įvykus priekinių kryžminių raiščių traumai jaučiamas skausmas, sumažėja kelio judesių amplitudė, sunku pernešti svorį ant traumuotos kojos, kartais pajaučiamas nestabilumas ar pasigirsta „pop” garsas.

Priekinių kryžminių raiščių trauma sudaro 40-50 proc. visų kelio raiščių traumų. Ši trauma dažniausiai įvyksta staigiai keičiant kryptį ar nusileidžiant po šuolio. Raištis gali plyšti tiek nusileidžiant viena koja, tiek abiem kojomis. Nusileidus po šuolio abiem kojomis raištis dažniausiai plyšta todėl, kad atstumas tarp pėdų būna per didelis. Traumos metu šlaunis sukasi į vidų, kelis būna beveik pilnai ištiestas, pėda pastatyta ant žemės, o kūnas keičia kryptį. Tokiu būdu kelis dažniausiai juda į vidų ir įvyksta trauma.

Priekinio kryžminio raiščio traumos mechanizmas.
Priekinio kryžminio raiščio traumos mechanizmas

Priekinio kryžminio raiščio traumos rizikos veiksniai

  1. Prieš tai buvusi trauma – didžiausia įtaką turintis rizikos veiksnys patirti priekinių kryžminių raiščių traumą.
  2. Anatominiai faktoriai – didelis svoris ir KMI; Q kampas; siauras tarp gumburinis tarpas; per didelė pėdos pronacija;
  3. Neuroraumeniniai faktoriai – prastas neuroraumeninis valdymas, sutrikusi koordinacija; sumažėjusi klubo, šlaunies, pilvo preso raumenų jėga; raumenų disbalansas tarp priekinės ir užpakalinės šlaunies raumenų dalies;
  4. Genetika – įgimtas sąnarių laisvumas 2,7 karto padidina tikimybę patirti priekinių kryžminių raiščių traumą;
  5. Amžius – riziką patirti priekinių kryžminių raiščių traumą padidėja po augimo spurto. Staigus šlaunikaulio ir blauzdikaulio pailgėjimas sukuria didesnius svertus tenkančius kelio sąnariui. O padidėjęs kūno svoris apkrauna sąnarius ir sutrikdo koordinaciją.
  6. Moterys turi 2,5-6,2 karto turi didesnę tikimybe patirti priekinių kryžminių raiščių traumą priklausomai nuo sporto šakos, sportinio meistriškumo lygio ir amžiaus.

„Didžiausias rizikos veiksnys patirti priekinių kryžminių raiščių trauma yra prieš tai buvusi trauma.” 

Priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos operacija

Pilnai nuplyšęs priekinis kryžminis raištis negali sugyti. Todėl didžiąjai daliai žmonių, kurie nori užsiimti aktyviu sportu yra rekomenduojama artroskopinė priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos operacija. Operacijos metu yra padaromi keli maži ir vienas didesnis pjūvis. Mažesni pjūviai reikalingi įvesti instrumentams, o didesnis paimti raiščio transplantą. Raištis gali būti paimamas iš pačio žmogaus audinių (girnelės raiščio, keturgalvio raumens sausgyslės ar užpakalinės šlaunies dalies raumenų sausgyslių) arba donoro, t.y kito žmogaus. Raiščio parinkimas priklauso nuo jūsų amžiaus, kūno sudėjimo, fizinio aktyvumo lygio, tikslų ir kt. Pasirenkant vietą iš kurios raištis bus paimamas svarbu pasitarti su jus operuojančiu gydytoju.

Atkurti priekiniam kryžminiam raiščiui dažniausiai yra naudojamos užpakalinės šlaunies raumenų sausgyslės ar girnelės raištis. Tačiau, paskutiniais metais populiarėja raiščio transplantą imti iš keturgalvio šlaunies raumens sausgyslės. Skirtingi raiščiai pasižymi skirtingomis savybėmis ir turi įtakos operacijai bei reabilitacijai. Visais trim būdais yra gaunami sėkmingi rezultatai, tačiau norėčiau jums pateikti kiekvieno tipo pliusus ir minusus.

Priekinio kryžminio raiščio operacija artroskopijos būdu
Artroskopinė priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos operacija

Raiščių tipai

Užpakalinės šlaunies raumenų sausgyslės. 
PLIUSAI. Lengvesnė operacija, mažesnis pjūvis, mažesnis skausmas kelio priekyje.
MINUSAI. Sumažėja užpakalinės šlaunies raumenų jėga, kai kurie moksliniai tyrimai rodo didesnę tikimybę patirti pakartotinę traumą.

Girnelės raištis. 
PLIUSAI. Raiščio galuose būna kauliniai fragmentai. Kaulas su kaulu sugija žymiai geriau nei minkštieji audiniai su kaulu, todėl sumažėja tikimybė raiščio neprigijimui. 
MINUSAI. Pirmus kelis metus dažniau yra jaučiamas priekinis kelio skausmas, ypač atsiklaupus ant kelio, kuris su laiku pagerėja.

Keturgalvio raumens sausgyslė. 
PLIUSAI. Rečiau pasitaiko priekinis kelio skausmas, tvirta sausgyslė, gali būti paimta kartu su kaulu. 
MINUSAI. Nepaisant to, kad praktikoje stebimi rezultatai yra puikus, nėra atlikta stiprių, patikimų ir ilgalaikių mokslinių tyrimų.

Vietos iš kurios gali būti paimamas priekinis kryžminis raištis.
Vietos iš kurių gali būti paimamas priekinis kryžminis raištis

SVARBU!

Reabilitacija prieš priekinio kryžminio raiščio operaciją padeda atsigauti greičiau po jos ir grįžti į prieš tai buvusi sportinį lygį. Kuo jūsų raumenys prieš operaciją bus stipresni, tuo jūs geriau jausitės po operacijos ir greičiau pasveiksite. Pagrindiniai reabilitacijos tikslai prieš operaciją:

  1. Sumažinti kelio sąnario tinimą ir uždegimą;
  2. Atgauti normalią judesių amplitudę;
  3. Atgauti normalų eisenos stereotipą;
  4. Pagerinti kojų koordinaciją ir padidinti kojų raumenų jėgą;

Jeigu reikėtų išskirti vieną vienintelį tikslą prieš operaciją? Koks jis būtų? Prieš operaciją būtinai turite atgauti pilną kelio tiesimo amplitudę. Neatgavus pilnos tiesimo amplitudės prieš operaciją didėja tikimybė, kad turėsite sudėtingesnį reabilitacijos laikotarpį ir kelio funkcija bus prastesnė.

Kelio tiesimo pratimas po priekinio kryžminio raiščio operacijos
Kelio tiesimas po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos operacijos

Norint turėti sėkmingą reabilitaciją prieš operaciją rekomenduojama dirbti kartu su kineziterapeutu. Idealiu atveju, būtų gerai, jeigu prieš operaciją susitiktumėte su specialistu, atliktumėte testavimus ir jums būtų sudaryta individuali reabilitacijos programa. Skirta jums. Skirta jūsų keliui.

Po operacijos...

Jus operuojantis gydytojas pasakys ar po operacijos reikia naudoti ramentus ar kelio įtvarą. Jeigu reikia, tai kiek laiko ir kaip juos naudoti. Dažniausiai po priekinių kryžminių raiščių operacijos leidžiama priminti koją, nebent buvo operuojamas dar ir kitos struktūros, pavyzdžiui, siųti meniskai. Dauguma gydytoju rekomenduos devėti kelio įtvarą, su reguliuojamais laipsniais, vaikštant ar miegant. Kelio įtvaras pirmosiomis savaitėmis po operacijos yra svarbi prevencijos priemonė, kuru apsaugo jūsų kelį nuo pakartotinės traumos ir suteikia stabilumo. Atminkite, kad būti atsargiu yra geriau, nei patirti dar vieną traumą.

Kelio įtvaras dėvimas po priekinio kryžminio raiščio operacijos
Kelio įtvaras, kurį rekomenduojama devėti po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos operacijos

Reabilitacija turėtų būti grįsta kriterijais!

Reabilitacija turėtų būti suskirstyta į skirtingus etapus. Tai reiškia, kad norint pereiti iš vieno etapo į kitą, jūs turite atitikti tam tikrus kriterijus. Kriterijais grįsta reabilitacija leidžia jums ir jūsų kineziterapeutui išsikelti objektyvius tikslus ir taip kiek įmanoma pagerinti reabilitacijos efektyvumą ir sumažinant tikimybę patirti traumą.

Ankstyvasis reabilitacijos laikotarpis

Svarbiausias dėmesys turėtų būti kreipiamas į kelio judesių amplitudę, ypač į pilną kelio ištiesimą! Net jeigu iki pilno kelio ištiesimo trūksta 3-5˚, tai žymiai pablogina kelio funkciją ir sutrikdo eiseną. Todėl po operacijos, nerekomenduojama kojos ilgai laikyti sulenktos, pavyzdžiui, gulint ant nugaros dėti pagalvėlę po keliu. Jeigu praėjus dviems savaitėms po operacijos neturite pilnos tiesimo amplitudės, rekomenduojama atlikti kelio tiesimą skatinančius pratimus.

Kitas svarbus žingsnis yra tinimo ir uždegimo kontrolė. Po operacijos koją rekomenduojama šaldyti 5-6 kartus per dieną po 20 minučių. Šaldant kelį svarbu nenušaldyti odos ir jeigu šaldoma yra ledu, pradžioje ant kelio rekomenduojama uždėti rankštluosti, o tik po to dėti ledą. Šaldymo metu netinka posakis, kad kuo daugiau, tuo geriau. Jeigu šaldysite ilgiau nei 30 minučių galite peršaldyti kelį ir uždegimas kartu su tinimu nemažės, o kaip apsauginė kūno reakcija gali net ir padidėti.

Ir žinoma, svarbu palaikyti raumenų jėgą, ypač keturgalvio šlaunies raumens, kuris po operacijos linkęs silpnėti. Keturgalvio šlaunies raumens jėga mažėja dėl to, kad sąnarys po operacijos yra „pažeistas“ ir iš sąnario keliauja informacija į smegenis, o smegenys siunčia signalą į raumenį ir jį slopina. Todėl ankstyvuoju laikotarpiu svarbu atlikti izometrinius pratimus skirtus stiprinti keturgalvį šlaunies raumenį arba galima naudoti elektrostimuliaciją, kuri padės jums tai padaryti.

Pagrinidiniai trys tikslai šiuo reabilitacijos laikotarpiu yra:

  1. Ištiesti pilnai kelį;
  2. Sumažinti kelio tinimą;
  3. Stiprinti keturgalvį šlaunies raumenį.
Ankstyvojo reabilitacijos laikotarpio tikslai.
Ankstyvojo reabilitacijos laikotarpio tikslai

Vidurinis reabilitacijos laikotarpis

Šiuo laikotarpiu jau turėtumėte turėti pilną kelio tiesimo aplitudę, o lenkimo amplitudė neturėtų skirtis nuo sveikos kojos daugiau kaip 10˚, keturgalvio raumens jėga ne mažesnė nei 60 proc. lyginant su sveika koja. 

Viduriniojo reabilitacijos laikotarpio tikslai

Šiuo reabilitacijos laikotarpiu pradedami atlikti pusiausvyros, neuroraumeninės kontrolės gerinimo pratimai, stiprinami šlaunies, blauzdos, sėdmenų ir pilvo preso raumenys. Labai svarbu kineziterapeutui ir pacientui žiūrėti kaip reabilitacijos metu kelis reaguoja į pratimus. Atsiradęs papildomas tinimas ir skausmas pagrinidiniai du faktoriai parodantys, kad krūvis keliui gali būti per didelis.

Pagrinidiniai trys tikslai šiuo reabilitacijos laikotarpiu yra:

  1. Pusiausvyros išlaikymas artimas sveikai kojai;
  2. Raumenų jėga artima sveikai kojai;
  3. Sugebėti padaryti puikia technika pritūpima viena koja.

Vėlyvasis reabilitacijos laikotarpis

Šiuo laikotarpiu į reabilitacijos programą yra įtraukiami bėgimo, vikrumo, pliometriniai pratimai ir tęsiami pusiausvyros ir neuroraumeninės kontrolės pratimai. Šiuo laikotarpiu didelis dėmesys turėtų būti skiriamas biomechanikai ir taisyklingam nusileidimui po šuolio.

Pagrinidiniai trys tikslai šiuo reabilitacijos laikotarpiu yra:

  1. Puikus šuolių atlikimas (technika, atstumas, ištvermė);
  2. Vikrumo gerinimas ir žaidybinių epizodų įtraukimas į reabilitacijos programą;
  3. Pilna operuotos kojos jėga ir pusiausvyra
Vėlyvojo reabilitacijos laikotarpio tikslai

Sportui specifiškas reabilitacijos laikotarpis

Šiuo reabilitacijos laikotarpiu keturgalvio šlaunies raumenų jėga turėtų būti artima sveikai kojai. Taip pat turėtumete turėti pilną kelio judesių amplitudę, neturėtų būti tinimo ir uždegimo. Šis reabilitacijos laikotarpis turėtų būti kiek pritaikytas kiekvienam asmeniškai, priklausomai nuo to, kokią sporto šaką kultivuoja atletas. Demėsys turėtų būti skiriamas ne tik fizinėms ar biomechaninėms ypatybėms, tačiau ir psichologiniui pasiruošimui. Sportininkas turi pasitikėti savo jėgomis, savo keliu ir turi būti pasiruošęs grįžti į sportą.

Grįžimas į aikštelę

Daugelis žmonių prieš priekinio kryžminio raiščio operaciją dažnai manęs klausia. Kada vėl galėsiu aktyviai sportuoti? Kiek laiko truks reabilitacija? Ir į šiuos klausimus aš tikslaus atsakymo neturiu. Ne todėl, kad esu blogas specialistas, o todėl, kad reabilitacijos laikotarpis yra nenuspėjamas, keliantis daug iššūkių ir reikalaujantis nuoseklaus darbo. Kiekvienas žmogus yra skirtingas, kiekviena trauma, nors ir medicininių dokumentų išvadose skamba taip pat, yra skirtinga! O ką jau kalbėti apie pačią operaciją.

Didžiausia klaida kalbant apie grįžimą į sportą yra vadovautis vieninteliu kriterijumi – laiku. Visa reabilitacija ir grįžimas į sportą turėtų būti paremtas objektyviais kriterijais. Tokios klaidos gali lemti skausmingus išgyvenimus. Dar vieną traumą. Dar vieną operaciją.

Objektyvus grįžimo į aikštelę kriterijai:

  1. Keturgalvio jėga iki 10 proc. lyginant su sveika koja;
  2. 4 šuolio testai iki 10 proc. lyginant su sveika;
  3. T-vikrumo testas per mažiau nei 11 s;
  4. Priekinės ir nugarinės dalies šlaunies raumenų jėgos santykis – <1,5:1.
4 šuolių testai po priekinio kryžminio raiščio operacijos.
4 šuolių testai naudojami įvertinti traumuotos/operuotos kojos raumenų jėgą

Svarbu paminėti, kad testus rekomenduoja atlikti kuo nepalankesnėmis sąlygomis. Vienas iš tokių būdų kaip galėtume sukurti nepalankias sąlygas, tai testuoti sportininką nuovargio fone, nes daugiausiai priekinio kryžminio raiščio traumų įvyksta antroje varžybų dalyje. O kaip minėjau anksčiau, kad kaip vienintelis kriterijus laikas nėra geras pasirinkimas, tačiau moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad kiekvienas uždelstas mėnesis (po 6 mėn.) sumažina patirti pakartotinę traumą 51 proc., o optimalus laikas grįžti po traumos – 9 mėnesiai.

„Ištyrus daugiau nei 7000 žmonių, patyrusių priekinių kryžminių raiščių traumą, buvo nustatyta, kad 81 proc. grįžto į tam tikro lygio sportinę veiklą, 65 proc. grįžo į prieš traumą buvusi lygį, o tik 55 proc. dalyvavo varžybos praėjus trims metams po operacijos.” 

Traumų prevencija

Priekinių kryžminių raiščių traumą įvyksta per daug greitai ir sąmoningai išvengti traumos neįmanoma. Traumų prevencijos programų metu turėtų būti treniruojami staigūs krypties keitimo, nusileidimo judesiai sportinių veiklų metu. Šių veiklų metu turėtų būti lavinami saugus judesių modeliai ir gerinamas kelio stabilumas. Taip pat stiprinami keturgalviai šlaunies, užpakalinės šlaunies raumenų grupės, sėdmenų, pilvo preso raumenys. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad traumų prevencijos programos sumažina riziką patirti priekinių kryžminių raiščių traumą net 62 proc.

Grįžimas į sportą po priekinio kryžminio raiščio operacijos
Grįžimas į sportą

Linkiu geros ir sėkmingos operacijos bei reabilitacijos. Žinokite, kad yra žmonių, kurie jums gali padėti (gydytojai, kineziterapeutai, treneriai ir kiti) ir su kuriais galite pasitarti. Negalvokite, kad 6-12 mėnesių reabilitacijos yra išbraukta iš jūsų sporto. Tačiau žiūrėkite daugiau tai kaip į stiprinimo laikotarpį. Po puikiai sudeliotos reabilitacijos programos jūs galite grįžti stipresnis. Sekmės!

« Literatūros sąrašas »

Dominykas Pakarklis

optimistas, fiziškai aktyvus žmogus, kineziterapeutas

Sek mus socialiniuose tinkluose