Osteoartritas - nepagydoma sąnarių liga?
Paskutinius kelerius metus kartkartėmis jaučiate nemalonų pojūtį kelyje. Neatkreipėte dėmesio, kada pirmą kartą pajutote skausmą. Šis pradėjo didėti palengva, kelioms savaitėms ar mėnesiams atsitraukdamas, o po to grįždamas stipresnis. Ryte, išlipdami iš lovos, jaučiate, kad jūsų kelis – sustingęs, o šiek tiek pavaikščiojus vėl tampa savas. Net pradedate juokauti, kad turite super galių ir mokate atspėti kada dangus apniuks. Atrodo, kad jūsų keliui nieko blogo neatsitiko ir nesuprantate, kodėl jį skaudą. Gali būti, kad jus kankina osteoartritas.
Osteoartritas – labiausiai paplitusi sąnarių liga, kuri sutrikdo normalią sąnario funkciją. Ši liga progresuodama dažniausiai kankina vyresnio amžiaus žmones arba jaunesnius, kurie prieš tai turėjo kelio traumą, moteris dažniau nei vyrus, nutukusius dažniau nei normalaus kūno svorio. Taip pat tuos, kurie propaguoja sėdimą gyvenimo būdą arba kaip tik priešingai, sportuojančius pernelyg daug. O mažiausia rizika džiaugtis osteoartrito teikiamais malonumais turi optimaliai fiziškai aktyvūs žmonės.
„Osteoartritas – labiausiai paplitusi sąnarių liga, kuri sutrikdo normalią sąnario funkciją.“
Kurie sąnariai dažniausiai paveikiami?
Dažniausiai paveikiami kelių, klubų ir plaštakos sąnariai. Be to, osteoartritui paveikus vieną sąnarį, padidėja tikimybė, kad šis paveiks ir kitus. Daugiausiai dėmesio šiame straipsnyje bus skiriama kelių ir klubų sąnariams.
Osteoartrito simptomai
Pagrindinis osteoartrito simptomas – skausmas. Skausmas dažniausiai būna protarpinis, labiau skauda fizinės veiklos metu ar po jos. Nors nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Skausmas priverčia žmogų atkreipti dėmesį į save ir pradėti spręsti iškilusią problemą.
Ligai užsitęsus, sąnariai linkę patinti ir prarasti funkciją. Net ir paprasti judesiai, kuriuos esate atlikę tūkstančius kartų, gali tapti sudėtingi ir skausmingi. Tampa sunku vaikščioti, lipti laiptais ar atlikti namų ruošos darbus.
Ir labai dažnai žmonės jaučia sąnario sustingimą, kuris ypač sustiprėja po ilgesnio nejudėjimo. Dažniausiai sustingimas jaučiasi atsikėlus ryte, ilgiau pasėdėjus prie kompiuterio arba televizoriaus ar važiuojant automobiliu.
Pradėjus judėti, sustingimas turėtu praeiti per kelias ar keliolika minučių.
Sąnarių anatomija
Sąnariai jungia du kaulus tarpusavyje. Sąnarį sudaro dviejų kaulų sąnariniai paviršiai padengti kremzle, sinovija, sąnario kapsulė pripildyta sąnarinio skysčio.
Kodėl atsiranda osteoartritas ir sąnarių skausmas?
Osteoartritas yra VISO sąnario liga, kuri paveikia kremzlę, sinoviją ar subchondrinį kaulą.
Kremzlė
Jeigu susilaužėte kaulą ar pasitempėte raumenį iškart tai suprasite! Dėl to, kad pastarieji turi labai gerą inervaciją. O kremzlė neturi inervacijos ir kraujotakos. Dėl šios priežasties kremzlės defektai ilgą laiką gali būti nebylūs ir jums nesiųsti jokių skausmo signalų. Nėra inervacijos, nėra ir skausmo! O skausmas atsiranda tik tada, kai yra paveikiamos kitos sąnario struktūros turinčios inervaciją.
Dėl inervacijos ir kraujotakos nebuvimo kremzlė turi ribotas regeneracijos galimybės. Ji gali atsistatyti, tik labai lėtai. Labai, labai lėtai. Žmogui gyvenant gyvenimą, kremzlė tuo pačiu metu degraduoja ir tuo pačiu metu atsistato. Ir to pilnai pakanka kremzlei išlikti sveikai. Tačiau sutrikus atsistatymui ar įvykus traumai, kūnas nebepajėgia regeneruotis ir kremzlė iš lėto pradeda irti.
Sinovija
Sinovija – kita sąnario struktūra, kuri vaidina svarbu vaidmenį. Vykstant kremzlės degradacijai, smulkios kremzlės dalys patenka į sąnarį ir sudirgina sinoviją. O šios uždegimas gali sukelti sąnario patinimą bei viso sąnario uždegimą. Sugriaudamas normalią sąnario tvarką ir sutrikdydamas sąnario atsistatymą.
Subchondrinis kaulas
Kremzlė dengia subchondrinį kaulą, kuris turi inervaciją. Atsiradus kremzlės pažeidimams formuojasi osteofitai (tai tokios kaulinės ataugos, kuriomis žmogaus organizmas bando sukurti sąnario stabilumą) bei subchondrinės cistos (kurios bando apsaugoti pažeistą vietą). Kai yra paveikiamas subchondrinis kaulas, paspartėja procesai lemiantys greitesnį sąnario dilimą.
Osteoartritas ir sąnarių skausmas
Skausmas su tyrimų nuotraukomis ir išvadomis NE VISADA KORELIUOJA! Skausmas yra pojūtis, kuris priklauso nuo daugybės skirtingų faktorių. Ir kiekvienas skausmą jaučiame skirtingai.
Atlikus TIK radiologinius tyrimus (magnetinio rezonanso tyrimą ar rentgeną), peržvelgus nuotraukas, galėtume manyti, kad žmogus serga osteoartritu (matomos kaulinės ataugos, suplonėjusi kremzlė ir susiaurėjęs sąnarinis tarpas). Tačiau, net 50 procentų tokių žmonių nejaučia REGULIARAUS SKAUSMO! Tai reiškia, kad kartas nuo karto paskauda kelį ar klubą, tačiau gali gyventi pilnavertį gyvenimą!
Osteoartritas gali būti simptominis arba asimptominis!
Osteoartrito rizikos veiksniai
Yra daugybė skirtingų rizikos veiksnių, kurie gali paskatinti greitesnį sąnario susidėvėjimą. Vieni faktoriai turi daugiau įtakos, kiti mažiau. Jeigu turite viena ar kelis rizikos faktorius, nebūtinai reiškia, kad jums gresia osteoartritas. Tai lemia faktorių visumą ir jų visų sąveika tarpusavyje. Skamba gana sudėtingai, tačiau taip ir yra.
1. Amžius – tai didžiausią įtaką turintis rizikos veiksnys. Mums senstant, sensta ir mūsų sąnariai. Natūralu, kad ilgainiui sąnariai pasidaro nebe tokie, kokie buvo jaunystėje. Pasižiūrėjus į veidrodį galime pastebėti, kad veido oda tampa nelygi ir pradeda raukšlėtis, atsiranda vienas kitas žilas plaukas. Kūne vyksta POKYČIAI. Taip ir mūsų sąnariuose atsiranda smulkių pažeidimų. Tai taip pat yra normalūs kūno pokyčiai. Tačiau sąnario skausmas ar tinimas, nėra normalu! Todėl šioje vietoje reikia atskirti normalius senėjimo procesus ir PATOLOGINIUS, kurie laikomi ligą.
2. Lytis – moterims osteoartritas pasireiškia dažniau nei vyrams. Kodėl taip yra? Nėra aišku. Manoma, kad įtakos turi menopauzė, hormonai, mažesnis kaulų tankis, plonesnė kremzlė ar silpnesni raumenys.
3. Genetika – tam tikri genai gali padidinti osteoartrito rizika. Šioje vietoje neišsiplėsiu, nes nesu genetikos ekspertas, o ir genų mes pakeisti negalime. Ką davė tėtis ir mama, tą ir turime.
4. Anatomija – tam tikra sąnarių forma, jų padėtis*, skirtingi kojų ilgiai (daugiau nei 1 cm), įgimta klubų displazija, klubų ankštumas padidina riziką susirgti osteoartritu.
Sąnarių padėties pavyzdys*
Varus ar valgus terminai jums nieko turbūt nesako, bet jie labai taikliai apibūdina kelių padėti. Vartodami žodį varus – turime galvoje, kad kelių padėtis sudaro O raidę (daugiau apkraunama vidinė sąnarinių paviršių dalis), o valgus nurodo, kad keliai sudaro X raidę (daugiau apkraunama išorinė sąnarinių paviršių dalis).
5. Trauma – įvykus sąnario traumai dažnai yra pažeidžiami raiščiai, sąnario kremzlė, subchondrinis kaulas ar kiti minkštieji audiniai (pvz., kelyje meniskai ar klubo sąnarinė lūpa). Sportas – sveikata, kol nėra perlenkiama lazda ir pavyksta išvengti traumų. Jauni žmonės patyrę priekinio kryžminio raiščio traumą turi žymiai didesnę riziką patirti osteoartritą. O jeigu kartu su kryžminiu raiščiu plyšo meniskas ir jį operacijos metu išpjovė, o ne susiuvo – rizika auga kaip ant mielių! Ne veltui liaudyje sklando posakis – „pamatysi, senatvėje atsilieps“.
6. Nutukimas (KMI>30kg/m²) – žmonės, kurie turi padidėjusi kūno svorį riebalų sąskaita, dažniau skundžiasi osteoartritu. Pradžioje galima pagalvoti, kad didesnis kūno svoris lemia didesnę sąnarių apkrovą. Taip, jūs esate teisus. Bet ties tuo čia viskas nesibaigia. Beieškant mokslinės informacijos mane labai nustebino faktas, kad nutukusių žmonių rankų sąnariai dažniau būna „pavargę“ nuo osteoartrito, kurie nepatiria tokios apkrovos, kaip kojos, kurios laiko visą kūno svorį. Autoriai kalba apie sisteminį nutukimo poveikį sąnarių sveikatai. O numetus svorį, drastiškai mažėja tiesioginė apkrova sąnariams ir SISTEMINIS POVEIKIS ORGANIZMUI.
7. Psichologija – pernelyg didelis problemos sureikšminimas, baimė, nerimas, bloga nuotaika ar net depresija. Visi šie anksčiau išvardinti dalykai gali prisidėti prie didesnio skausmo suvokimo. Todėl šioje vietoje labai svarbus sveikas požiūris į problemą.
8. Biomechanika – silpni keturgalviai, sėdmenų raumenys, raumenų disbalansas tarp priekinės šlaunies raumenų dalies ir galinės, plokščiapadystė gali prisidėti prie didesnių sąnarių apkrovų.
Gydymas
Niekas kitas jūsų negali išgelbėti, tik jūs pats. Niekas kitas jūsų sąnario nesutaisys, tik jūs pats. Šioje vietoje nėra stebuklingų piliulių, kurios jums padės pasveikti.
Sergant osteoartritu ir norint pasveikti, o pasveikti norime kiekvienas, turime imtis gyvenimo būdo pokyčiu.
Viskas turėtų prasidėti nuo tinkamo judėjimo, kuris nežalotų jūsų sąnarių, o jiems padėtų. Kokios judėjimo formos tinka? Mankšta vandenyje ar plaukimas, vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, mobilumo pratimai ar jėgos treniruotės. O pasirinkimas turėtų būti labai individualus. Atsižvelgiant kokia veikla jums patiktų ir padėtų pasijausti geriau, koks jūsų amžius, fizinio aktyvumo lygis ar kiek osteoartritas yra pažengęs.
Nutukusiems žmonėms labai padeda svorio sumažinimas. Numesti bent 5 proc. kūno masės ar daugiau gali duoti labai gerų teigiamų rezultatų, kurie jus pačius gali nustebinti. Tačiau šioje vietoje nepulkite į kraštutinumus ir svorį numeskite SVEIKAI. Vien tik grikių košės valgymas duos trumpalaikių rezultatų. Susikurkite sveikos mitybos įpročius.
Taip pat yra naudojami įvairūs maisto papildai, kurie, anot gamintojų, padeda atsistatyti sąnariams ir juos sutepa. Šioje vietoje moksliniai tyrimai neturi vieningos nuomonės ir abejojama, kad per burną suvartotas maisto papildas būtinai nukeliauja į jūsų pažeisto sąnario vietą. Tačiau kliniškai yra pastebėta, kad kai kurie žmonės pavartoję papildų sąnariams iš tiesų pasijaučia geriau. Tik šioje vietoje nėra aišku, ar padėjo papildai, ar laikas „gydo“ žaizdas. Sąnarių ligos linkusios kartotis ciklais. Tai reiškia, kad vieną kitą mėnesį gali būti juntamas didesnis skausmas, o vėliau mažesnis. Ir taip liga kartojasi, kaip pasaka be galo.
O jeigu prieš tai išvardinti būdai nepadeda?
Būna ir taip, kad reguliari mankšta bei fiziniai pratimai ar svorio kontrolė nepadeda. Tuomet galima vartoti vaistus nuo uždegimo ar invazinius būdus – injekcijas į sąnarį (hialūrono rūgšties ar autologinės kraujo plazmos).
Jeigu liga pažengusi dar stipriau, tuomet taikomos chirurginės operacijos. Pradedant ne pačia efektyviausia mikrolūžių operacija ar efektyvesne kaulo bei kremzlės transplantacijos operacijomis.
Ir baigiant, šiai dienai efektyviausiomis ir brangiausiomis regeneracinės medicinos operacijomis – autologinė chondrocitinių ląstelių implantacija su daugiasluoksne kolageno membrana, medicininiais fibrino klijais ir kaulų čiulpų stimuliacija AR daugiasluoksnės kolageno-trikalcio fosfato nano membranos implantacija, ją fiksuojant medicininiais fibrino klijais.
Taip, skamba sudėtingai. Bet šiuos metodus yra puikiai aprašęs gydytojas ortopedas-traumatologas prof. Rimtautas Gudas. Kviečiu paskaityti gydytojo blogą šia tema.
O kartais, kai liga smarkiai pažengusi… Nieko kito nebelieka. Kaip tik sąnario keitimo operacija. Tai galutinė stotelė sergant osteoartritu, kurios visais būdais reikėtų bandyti išvengti.
Pabaigai...
O iš manęs palinkėjimas pabaigai – būkite malonūs savo sąnariams ir tausokite juos. Turite ribotą kiekį sąnarių. Ir dar svarbiau, kad sąnariai turi ribotą galimybę patys sugyti. Nuolatinis ir protingas fizinis aktyvumas padeda išlaikyti sveikus sąnarius. O jeigu pradėjo kankinti skausmas – neignoruokite. Tam jis ir sukurtas, kad priverstų mus imtis veiksmų!
Dominykas Pakarklis
optimistas, fiziškai aktyvus žmogus, kineziterapeutas