Meniskų plyšimai

Kokių ortopedinių operacijų daugiausiai atliekama pasaulyje? Meniskų operacijų! Šios operacijos buvo pradėtos taikyti kai nei aš, nei jūs dar nebuvote gimę – 1885 metais. Gydytojas vardu Thomas Annandale susiuvo menisko plyšimą žmogui, kuris jautė kelio strigimą ir skausmą. Vyriškis po šios operacijos jautėsi gerai ir džiaugėsi, kad kelio skausmas liko praeityje. Po kelių metų tas pats gydytojas sugalvojo, kad meniskai yra visų kelio skausmų šaltinis, todėl neverta jų siūti, o reikia pašalinti pilnai! Nuo tada, apie 80 metų vyravo idėja, kad meniskai neturi jokios funkcijos ir yra beverčiai. Taip buvo pradėti gydyti meniskų plyšimai. 

Viena iš dažniausiu vizito į specialistus priežasčių - meniskų plyšimai

Vyravo nauja mada. Kuo daugiau menisko buvo pašalinama, tuo geriau. Iš pirmo žvilgsnio atrodė normalu – nėra meniskų nėra ir meniskų plyšimų. Nėra ir problemų. Tačiau..! Pradėjus atlikti retrospektyvinius mokslinius tyrimus buvo nustatyta, kad praėjus 10-20 metų po pilno menisko pašalinimo, žmonių kelio sąnarių būklė buvo daug BLOGESNĖ. Kad būtų lengviau įsivaizduoti – 6 kartus dažniau juos kankino osteoartritas (kelio susidevėjimas), jie kur kas dažniau jautė didesnį skausmą ir turėjo suprastėjusią kelio funkciją. Tyrėjai nustatė – MENISKAI PADEDA APSAUGOTI KELIO SĄNARĮ NUO SUSIDEVĖJIMO! Buvo išmokta skaudi pamoka, kuri buvo apmokėta žmonių sveikatos sąskaita.

„Tyrėjai nustatė – MENISKAI PADEDA APSAUGOTI KELIO SĄNARĮ NUO SUSIDEVĖJIMO!“ 

Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Pasikeitė gydymo būdai. Pasikeitė suvokimas apie meniskų plyšimus. Dabar taikoma nemažai skirtingų konservatyvių gydymo būdų. Taip pat pasikeitė ir operacijų technikos. Pradėtos naudoti dalinės meniskų pašalinimo ar meniskų siuvimo operacijos. Ne visais atvejais meniskų plyšimai operuojami. Dažnai bandoma gydytis konservatyviai. Šiuos dalykus šiame straipsnyje jums ir pristatysiu.

Kelio sąnario anatomija

Kelio sąnaryje, tarp blauzdikaulio ir šlaunikaulio krumplių, yra du pusmėnulio formos meniskai sudaryti iš vandens ir I tipo kremzlinio audinio.  Vidinis meniskas dengia 60 proc. blauzdikaulio vidinės dalies ir primena U formą, o išorinė kelio dalyje esantis meniskas primenca C raidę ir dengia apie 80 proc. išorinės blauzdikaulio dalies.

Kelio sąnario ir meniskų anatomija

Kraujotaka ir inervacija yra vieni iš svarbiausių faktorių lemiančių gijimą. Deja, net 2/3 menisko neturi kraujotakos ir inervacijos. Todėl ir atsirado meniskų zonų pavadinimai: 1) raudona (yra kraujotaka); 2) raudona-balta (pereinamoji zona); 3) balta (nėra kraujotakos). Jeigu menisko plyšimą pasirenkama gydyti chirurginiu būdu,  ar meniską bus galima išsaugoti ir susiųsti, ar reikės pašalinti, priklauso nuo zonos, kurioje jis plyšo. Plyšus meniskui raudonojoje zonoje, jį galima susiųti. Taip išsaugant menisko audinį ir jo teikiamas naudas.

Meniskų zonos pagal kraujotaką
Meniskų zonos pagal kraujotaką

Meniskų funkcijos

Meniskai turi keturias pagrindines funkcijas. Pirmoji, meniskų funkcija – sugerti kelio sąnariui tenkančias apkrovas. Antroji – sukurti sąlygas, leidžiančias tolygiai perskirstyti apkrovas. Trečioji, kartu su raiščiais suteikti stabilumo ir užtikrinti normalią kelio sąnario funkciją. Paskutinioji – prisidėti prie sąnario sutepimo ir audinių mitybos.

Meniskų plyšimo rizikos veiksniai

Tai kas gi turi didesnę riziką patirti menisko traumą? Šioje vietoje reikėtų atskirti meniskų plyšimus į trauminius ir degeneracinius, kuriuos detaliai aptarsiu vėliau. Kur kas dažniau aptinkami degeneraciniai meniskų plyšimai.

Degeneracinių meniskų plyšimų rizikos veiksniai:

  • antsvoris;
  • amžius didesnis nei 60 metų;
  • vyrai menisko plyšimus patiria tris kartus dažniau;
  • žmonės, kurių darbe reikia dirbti atsiklaupus/pritūpus ar kilnoti sunkius daiktus;
  • prieš tai buvusi kelio trauma.

Ūmius meniskų plyšimus didžiausią tikimybę patirti turi žmonės, kurie sportuoja futbolą, krepšinį, rankinį, regbį ir užsiimantys visomis kitomis sporto šakomis, kurių metu yra gausu kontakto, reikia staigiai keisti krypti ar šokinėti.

Simptomai

Dažniausiai žmonės skundžiasi kelio skausmu vidinėje ar išorinėje kelio dalyje, ties sąnario linija, kuris atsirado savaime. Dažnai skausmą lydi mechaniniai simptomai: skausmingas traškėjimas ar „peršokinėjimas“, užstrigimas ar laisvumas.

Meniskų plyšimai gali sukelti mechaninius simptomus

Užstrigo kelis.. negaliu ištiesti kojos.. tiesiu koja ir jaučiu skausmą… Išgirdus tokius žodžius dažnai galvojame apie menisko plyšimą. Manoma, kad atplyšusi menisko dalis įstringa tarp sąnarinių paviršių ir sutrikdo normalų judesį. Dažnai žmonės mini, kad užsiimdami kažkokia veikla, kurios metu reikėjo pritūpti ar pasukti kelį tam tikru kampu pajaučia, kad nebegali ištiesti kojos.  Jaučiamas skausmas ir atrodo lyg kažkas kelio sąnaryje užstrigo. Dažniausiai iki pilno ištiesimo trūksta 10-15˚. Neretai praėjus dienai kitai, atsipalaidavus, išgirsta sutraškėjimą. Skausmas dingsta ir koją pavyksta ištiesti be skausmo. O kartais kelis lieka užstrigęs. Tokiu atveju galime įtarti menisko plyšimą.

Meniskoų plyšimai gali sukelti kelio strigimą
Meniskų plyšimai gali sukelti kelio strigimą

Meniskų plyšimo būdai

Į meniskų plyšimus galime žiūrėti iš kelių skirtingų perspektyvų. Galime žiūrėti pagal tai, kaip įvyko menisko plyšimas, skausmo intensyvumą ir pagal plyšimo tipą, formą ir dydį.

Pagal traumos pobūdį

Trauminis

Dauguma žmonių meniskų plyšimus įsivaizduoja kaip ūmų pažeidimą. Pritūpėte giliai ir pajutote stiprų skausmą. Bėgote, staigiai pakeitėte krypti ir dėl stipraus skausmo suklupote. Šokote į viršų ir blogai nusileidote. Didelė ir nekontroliuojama jėga pažeidė meniską. Taip, ūmios traumos metu kelio sąnaryje dažniausiai yra traumuojami meniskai, raiščiai ar sąnario kremzlė. Atplyšusi menisko dalis užstringa ir sukelia kelio užstrigimą. Jeigu kartu su meniskais plyšta priekinis kryžminis raištis ar pažeidžiama kremzlė, padidėja ankstyvo kelio sąnario susidevėjimo tikimybė. Tačiau, kur kas už ūmius meniskų plyšimus yra nustatomi degeraciniai meniskų plyšimai.

Degeneracinis

Degeneraciniai arba lėtiniai meniskų plyšimai, šiuos žodžius naudosiu kaip sinonimus, įvyksta palaipsniui. Atliekant daugybę įvairių judesių atsiranda maži įplyšimai, jų skaičius didėja. Ilgainiui vystosti meniskų degeneracija, o vėliau gali prasidėti osteoartritas.

Dažnai degeneraciniai meniskų plyšimai būna nebylūs. Nesukelia skausmo ar kitų simptomų. Tyrimai rodo, kad besimptomių lėtinių plyšimų yra kas daugiau nei prieš tai buvo manyta. Nemažai žmonių turi degeneracinius pakitimus ir nejaučia jokio skausmo ar apribojimo. Ir tik būklei pažengus ir atsiradus osteoartritui pradedamas jausti skausmas, tinimas ar kelio sąnario funkcijos pablogėjimas.

Pagal plyšimo tipą, formą ir dydį:

Priklausomai nuo situacijos, meniskų plyšimai turi skirtingą tipą, formą ir dydį. Gali būti daliniai arba pilni meniskų plyšimai, stabilūs ir nestabilūs. Nuo to priklauso kokį gydymo būdą būtų efektyviau pasirinkti.

Išilginis (angl. vertical longitudinal) menisko plyšimas – meniskas plyšta išilgai pagal skaidulas. Progresuodamas gali virsti kibiro rankenos (angl. bucket handle) plyšimu.

Kibiro rankenos plyšimas vienas iš daugiausiai galinčių sukelti problemų menisko plyšimų. Šį plyšimą lydi kelio strigimas ir skausmas

Išilginis ar kibiro rankenos meniskų plyšimai

Horizontalus (angl. horizontal) plyšimas padalina meniską į viršutinę ir apatinę dalį. Žmogus turėdamas tokį plyšimo tipą gali nejausti jokių simptomų. Pažeidimo vietoje gali formuotis cistos. Progresuodamas plyšimas gali virsti liežuvėlio tipo plyšimu (angl. flap tear).

Liežuvėlio tipo plyšimas – vienas iš nestabilaus plyšimo tipų, kuris gali sukelti mechaninius simptomus – kelio strigimą, amplitudės sumažėjimą. Esant šiam plyšimo tipui reikia pasikonsultuoti su gydytoju dėl galimų gydymo būdų. 

Horizontalus ar liežuvėlio tipo meniskų plyšimai

Vertikalus (angl. vertical) –  meniskas plyšta statmenai į menisko skaidulas. Kartais tokio tipo plyšimai didėdami  gali tapti papūgos snapo (angl. parrot beak) plyšimu. Tai tas pats menisko plyšimas, tik kur kas didesnis ir galintis sukelti didesnių problemų.

Vertikalus ar papūgos snapo meniskų plyšimai

Kompleksinis-degeneracinis (complex) – kelių formų meniskų plyšimai, atsiranda palaipsniui. Dažniausiai randami pas vyresnio amžiaus žmones turinčius osteoartritą.

*  Literatūroje galima rasti skirtingus vardus aukščiau paminėtiems pavadinimams. Tačiau pačios esmės tai nekeičia.

Meniskų plyšimai ir osteoartritas

Dažniausia sąnarių liga – osteoartritas, kurios metu sąnarius dengianti kremzlė plonėja, dyla, formuojasi kaulinės ataugos aplink sąnario kraštus, susidaro uždegimas. Dėl šių priežasčių sutrinka sąnario funkcija, sumažėja judesių amplitudė, sąnarys „išsipučia“ bei tampa skausmingas.

Gali kilti klausimu, kuo susiję meniskai ir osteoartritas? Gi čia senų žmonių liga! Tačiau, dėl anksčiau paminėtų meniskų funkcijų jiems plyšus, sumažėjus sveikam menisko audiniui padidėja apkrova tenkanti sąnario kremzlei ir visi anksčiau minėti procesai  pradeda veikti sparčiau. Dėl šios priežasties jaunas, aktyvus žmogus, po neišgydytos menisko traumos praėjus keliems metams gali turėti susidevėjusi sąnarį ne pagal jo amžių.

Diagnozavimas

Dažnai įtariant menisko plyšima ir kreipiantis pagalbos yra paskiriamas rentgeno tyrimas, kuris lengvai prieinamas ir pigus. Nors šio tyrimo metu matosi tik kaulai, o meniskų plyšimų pastebėti neįmanoma ir daryti apie juos stiprių išvadu negalima. Tačiau rentgeno tyrimas yra skirtas atmesti kitas kelio skausmą galinčias sukelti būkles, pavyzdžiui, lūžius, osteoartritą ar kt.

Kitas būdas, kurį paminėsiu, dažnai nuvertinamas, tačiau lengvai prieinamas, pigus ir jo metu galima tiesiogiai matyti meniskus, aplink juos esančias cistas. Tai echoskopija. Tačiau tyrimo rezultatas labai priklauso nuo specialisto kompetencijos lygio.

O šioje srityje, auksiniu standartu laikomas magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), kuris skirtas įvertinti minkštiesiems audiniams. Tai puikus būdas įvertinti ne tik meniskų būklę, bet ir raiščių, kremzilinio audinio bei kitoms kelyje esančioms struktūroms. Vienintelis šio tyrimo minusas, kad pradžioje turėsite apsilankyti pas kelis skirtingus gydytojus, jiems nusprendus ir išrašius siuntimą, dar reikės sulaukti ir eilę, kurios kartais būna ilgos.

Meniskų plyšimai ir kelio skausmas

Turbūt bus keista ir sunku suprasti, bet plyšęs meniskas nebūtinai sukels skausmą. Yra nemažai žmonių, kurie turi plyšusį meniską ir visiškai nejaučia skausmo, taip pat kaip ir yra nemažai žmonių, kurių meniskai visiškai sveiki ir jie jaučia kelio skausmą. Esame gyvi organizmai. Nebūtinai toje vietoje, kurioje jaučiame skausmą yra priežastis. Nebūtinai, jeigu turime pažeidimą, mums turi skaudėti. Yra labai daug asimptominių ligų. Dėl šių priežasčių skausmas yra kompleksinė problema.

Meniskų plyšimo gydymo būdai

Meniskų traumoms gydyti naudojami įvairūs būdai. Neoperacinis gydymo būdas turėtų būti naudojamas gydyti degeneraciniams ir lėtiniams plyšimams, o chirurginis būdas – esant mechaniniams simptomams, ūmių meniskų plyšimo atveju arba kai simptomai nepagerėja pritaikius konservatyvų gydymą. Tačiau praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai ir degeraciniai meniskų plyšimai yra gydomi operaciniu būdu net neišbandžius konservatyvaus gydymo metodų.

Neoperacinis

Neoperacinio gydymo pamatas – kineziterapija, kurią puikiai papildo fizioterapija, vaistai, injekcijos ir kiti panašūs būdai, galintys sumažinti simptomus. Kalbant apie meniskų gydymo būdus, daugiausiai tyrimų atlikta apie kineziterapijos taikymą degeneracinių meniskų plyšimo atveju. Tyrimai rodo, kad pratimai sustiprina šlaunies raumenis, pagerina raumenų elastingumą ir kelio sąnario amplitudę bei sumažina skausmą.

Esant kelio sąnario skausmui rekomenduojama riboti veiklas, kurios sukelia simptomus. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad reikia nustoti judėti. Rekomenduojama išlikti kiek įmanoma aktyvesniam, neiššaukiant papildomų simptomų. O jeigu nustosite judėti ir pradėsite save per daug saugoti, sumažės raumenų jėgą ir elastingumas bei suprastės kelio funkciją.

Naudojama daug skirtingų pratimų: su savo kūno svoriu, su elastinėmis gumomis, kamuoliais, diržais, treniruokliais. Yra labai daug ir skirtingų pratimų. Tačiau svarbu atsirinkti tuos, kurie būtų pritaikyti pagal Jus ir pagal Jūsų problemą individualiai. Dar vienas svarbus principas – pratimai turi būti atliekami taisyklingai. Kaip ir kiekvienas pratimas, judesys ar judesio forma naudojama ne pagal paskirtį gali suteikti kur kas daugiau žalos nei naudos.

Operacinis

Naudojamos skirtingos chirurginės technikos gydant meniskų pažeidimus. Meniską galima pašalinti iki stabilaus krašto išsaugant kiek įmanoma daugiau menisko arba susiūti. Po paprastos menisko rezekcijos dažniausiai po kelių savaičių žmogus gali grįžti į darbą, o pilnai turėtų atsistatyti per 4-8 savaites. O po menisko susiuvimo operacijos, priklausomai nuo operacijos sunkumo ir taikytos technikos, gijimo periodas užtrunka kur kas ilgiau.

Menisko plyšimo operacija artroskopiniu būdu
Menisko operacija

Menisko rezekcija

Menisko dalinis pašalinimas, dar kitaip menisko rezekcija, naudojama esant nestabiliam menisko plyšimui baltojoje zonoje. Menisko rezekcijos metu gydytojas pašalina tik atplyšusia menisko dalį ir stengiasi išsaugoti kiek įmanoma daugiau sveiko menisko. Dažnai po operacijos jaučiamas staigus pagerėjimas ir lyginant su susiuvimu, mažėja pakartotinės operacijos tikimybė. Tačiau dėl pašalinto sveiko menisko, kelio sąnarys linkęs greičiau susidevėti.

Menisko susiuvimas

Menisko susiuvimas yra sunkesnė operacija lyginant su rezekcija. Tačiau meniskų plyšimus esančius raudonojoje zonoje galima susiūti. Susiuvimas apsaugo kelio sąnarį nuo kelio degeneracijos ir padeda išlaikyti kelio stabilumą. Yra tikimybė, kad meniskai nesugis ir reikės pakartoti operaciją. Tai priklauso nuo gydytojo įgūdžių, menisko plyšimo tipo, paciento amžiaus, aktyvumo lygio ir reabilitacijos po operacijos. Tačiau, jeigu operacija pavyko puikiai ir meniskas sugijo – ilgalaikėje perspektyvoje jausitės geriau.

Reabilitacija po operacijos

Po vienokios ar kitokios menisko operacijos rekomenduojama kineziterapija, kuri padeda sumažinti skausmą, tinimą, atstatyti pilną judesių amplitudę ir pagerinti kelio funkciją. Taip pat rekomenduojamos ir papildomos priemonės – šaldymas, sąnarių mobilizacija, masažas, kurios padeda greičiau ir geriau atsistatyti.

Po menisko rezekcijos operacijos reabilitacija yra kur kas greitesnė ir lengvesnė. Nereikia nerimauti dėl susiūto menisko. Viską galima pradėti atlikti greičiau ir su mažiau ribojimų. Dažniausiai po operacijos leidžiama judėti ir atlikti pirmuosius kineziterapijos pratimus. Dažniausiai atsistatymas užtrunka 1-2 mėn.

Po menisko susiuvimo atsistatymas vyksta lėčiau. Dažniausiai po operacijos galima priminti koją. Reabilitacijos intensyvumas priklauso nuo plyšimo tipo, vietos ir dydžio. Dažniausiai, jeigu chirurgas meniską susiūna viena arba keliomis siūlėmis, ribojamas tik kelio lenkimas didesnis nei 90˚ maždaug 6 savaičių laikotarpiu. O jeigu operacija yra sudėtingesnė, meniskui susiūti prireikia daugiau siūlių, griežčiau ribojamas kelio lenkimas ir didinamas palaipsniui pagal nurodytas operavusio gydytojo rekomendacijas. Dažniausiai norint pilnai atsistatyti prireikia 3-6 mėn.

Pirmasis reabilitacijos tikslas atsatyti tiesimo amplitudę, o tik ją atstačius skirti daugiau dėmesio lenkimui. Atsiradus pakankamai judesių amplitudei didesnis dėmesys skiriamas jėgai. Pratimai pradedami atlikti uždaroje kinetinėje grandinėje (pritūpimai, įtūpstai, dubens kėlimas ir kt.) ir palaipsniui pereinant prie atviros kinetinės grandinės pratimų (blauzdų tiesimo, lenkimo ir kt.). Atsistačius operuotos kojos jėgai, pradedami atlikti pratimai gerinantys pusiausvyrą ir propriocepciją. Tik pačioje pabaigoje atliekami pratimai, kurių metu reikia keisti kryptį, šokinėti ir t.t.

Reabilitacija po menisko plyšimo artroskopinės operacijos
Atsistatymas po menisko traumos

Apibendrinimas

Meniskų plyšimai – viena dažniausių traumų, o meniskų operacijos, yra vienos dažniausių chirurginių intervencijų. Plyšus meniskui labai svarbu atsirinkti tinkamą gydymo būdą. Svarbu atsižvelgti į ligos istoriją, atlitki fizinį ištyrimą bei radiologinius tyrimus. Moksliniai tyrimai rodo, kad neoperacinis gydymas duoda puikius rezultatus esant degeneraciniams ar lėtiniams meniskų plyšimams. Dalinė meniskų rezekcija atliekama esant nestabiliam menisko plyšimui baltojoje zonoje bei  kankinant mechaniniams simptomams. Menisko susiuvimo operacija atliekama raudonojoje zonoje ir rodo puikius ilgalaikius rezultatus. Po operacijos svarbu nepamiršti, kad esate TIK PUSIAUKELĖJE. Jūsų laukia sunkesnis, klaidingesnis ir sunkiau įgyvendinamas reabilitacijos kelias.

Dominykas Pakarklis

optimistas, fiziškai aktyvus žmogus, kineziterapeutas

Sek mus socialiniuose tinkluose