Alkūnės skausmas
Jus kankina alkūnės skausmas ir kreipėtės į gydytoją, kad jums padėtų išspręsti šią problemą. Gydytojo ištarti žodžiai nustebino. TENISININKO ALKŪNĖ. Tuomet galvojate, kaip tai tenisininko alkūnė? Juk gyvenime nesu žaidęs teniso, tai prie ko čia tas tenisas!?
Alkūnės skausmas, tikrai nėra pagrindinė problema, dėl kurios paprastas žmogus ieško pagalbos. Tačiau… alkūnės skausmu dažniausiai skundžiasi vidutinio amžiaus žmonės, tiek vyrai, tiek moterys vienodai ir visus dažniausiai juos vienija vienas pagrindinis faktas – darbas arba veikla, kurios metu reikia atlikti daugybę monotoniškų pakartotinių judesių plaštaka. Tarp tokių žmonių šis negalavimas yra paplitęs.
Dažniausiai žmogus jaučia skausmą išorinėje alkūnės dalyje. Tokia būklė mediciniškai vadinama – „lateraliniu epikondilitu“ arba „tenisininko alkūne“. Kur kas rečiau skausmas jaučiamas vidinėje alkūnės dalyje, o tokia būklė vadinama – „medialiniu epikondilitu“ arba „golfo žaidėjo alkūne“. Nors ir galūnė –itas nurodo, kad turėtų būti uždegimas, tačiau šiuo atveju uždegimo beveik ar visai nėra, o alkūnės skausmas atsiranda dėl pakartotinių judesių, kurių metu įvyksta sausgyslės pakitimai – smulkūs pažeidimai, sausgyslės sustorėjimas, kraujotakos išsivystymas sausgyslėje ir kt.
Tam, kad būtų lengviau suprasti, lateralinį epikondilitą vadinsiu išoriniu, o medialinį – vidiniu.
„…šiuo atveju uždegimo beveik ar visai nėra, o alkūnės skausmas atsiranda dėl pakartotinių judesių, kurių metu įvyksta sausgyslės pakitimai – smulkūs pažeidimai, sausgyslės sustorėjimas, kraujotakos išsivystymas sausgyslėje ir kt.”
Alkūnės anatomija
Trumpai noriu jus supažindinti su alkūnės anatomija, kad turėtumėte gilesnį suvokimą apie alkūnės sritį.
Alkūnės sąnario kompleksą sudaro keturi sąnariai, kuriuos formuoja trys kaulai – žastikaulis, stipinkaulis ir alkūnkaulis. Išorinėje ir vidinėje dalyje yra raiščiai, kurie suteikia sąnariui stabilumo, o stipinkaulio galvą apgaubia skaidulinis žiedas, kuris stabilizuoja stipinkaulį.
Dilbio raumenys, kerta alkūnės sąnarį ir tvirtinasi prie žastikaulio antkrumplių. Raumenys, kurie atlieka riešo tiesimą ir supinaciją (plaštakos padėtis delnu į viršų), tvirtinasi prie išorinio žastikaulio antkrumplio (angl. lateral humerus epicondyle), o raumenys, kurie atlieka riešo lenkimą ir pronaciją (plaštakos padėtis delnu į apačią), tvirtinasi prie vidinio žastikaulio antkrumplio (angl. medial humerus epicondyle). Dėl šios priežasties pakartotiniai plaštakos judesiai gali sukelti alkūnės skausmą. O dėl to, kad atlikdami kasdienius darbus daugiau atliekame plaštakos tiesimo ir supinacijos judesius, dažniau skausmas būna išorinėje alkūnės dalyje.
Alkūnės skausmo simptomai
| Išorinis epikondilitas | Vidinis epikondilitas |
|---|---|
|
Aštrus skausmas išorinėje alkūnės dalyje |
Aštrus skausmas vidinėje alkūnės dalyje |
|
Skausmingi plaštakos bei III piršto tiesimo ar supinacijos judesiai |
Skausmingi plaštakos lenkimo ar pronacijos judesiai |
|
Spaudžiant jautri vieta, po išoriniu antkrumpliu |
Spaudžiant jautri vieta, po vidiniu antkrumpliu |
|
Skausmas plintantis dilbiu žemyn plaštakos link |
|
Alkūnės skausmo rizikos veiksniai
- Sunkus arba fizinis darbas, kurio metu atliekami monotoniški pasikartojantys plaštakos judesiai didele jėga;
- Prieš tai buvusi viršutinės galūnės trauma;
- Psichologinė būsena (depresija) ir psichosocialiniai darbo faktoriai (didelis darbo krūvis, trumpos pertraukos darbo metu, nepasitenkinimas darbu ir kt.);
- Amžius – didesnę riziką patirti epikondilitą turi 30-64 metų amžiaus žmonės, o ypač rizika padidėja 45-54 gyvenimo metais.
Svarbu nesumaišyti SU...!
Epikondilito svarbu nesumaišyti su kitomis būklėmis, kurių metu gali būti jaučiami panašūs simptomai. Tikrai neišvardinsiu visų būklių, kurios gali sukelti alkūnės skausmą, tačiau pateikiu dažniausiai pasitaikančias.
- Nervo „užspaudimas“ – kaklinėje, krūtinėje stuburo dalyje ar ties I šonkauliu. Tokiu atveju gali skaudėti alkūnę ar skausmas plisti žemyn į ranką. Simptomus gali sukelti vidurinio, alkūninio ar stipinino nervo dirginimas.
- Prieš tai buvusi ir iš pirmo žvilgsnio pasirodžiusi nerimta neišgydyta alkūnės trauma;
- Osteoartritas;
- Posterolateralinės klostės sindromas.
Diagnozavimas
Neretai patirties turinčiam specialistui nustatyti epikondilitą dažnai pakanka surinkti skausmo istoriją ir atlikti fizinį ištyrimą. O radiologiniai tyrimai reikalingi tuomet, jeigu atvejis nėra tipinis ar būklė negerėja taikant konservatyvų gydymą. Kaip ir kitiems minkštųjų audinių susirgimams diagnozuoti naudojamas ultragarsas ir magnetinio rezonanso tyrimas.
Alkūnės skausmo gydymas
Jei jus kankina alkūnės skausmas – epikondilitas, turiu jums puikią žinią! Gydant konservatyviai daugumai atvejų skausmas sumažėja per pirmuosius metus ir operacijos neprireikia. Todėl noriu jums pateikti pagrindinius epikondilito gydymo būdus.
Kineziterapija
Kineziterapija yra vienas iš dažniausiai taikomų ir labiausiai ištirtų epikondilito gydymo būdų.
Epikondilito atveju naudojami pratimai plaštakai, kurie padeda sumažinti skausmą, pagerinti rankos funkciją bei pagerinti pirštų grėbimo jėgą. Kad lengviau būtų įsivaizduoti pratimus, pateikiu jums kelis pavyzdžius žemiau esančioje nuotraukoje.
- Ekscentrinis pratimas skirtas sustiprinti plaštakos tiesimo judesį išorinio epikondilito atveju. Sveika ranka padedame pilnai pakelti svorį, o tuomet tik su skaudančia ranka lėtai nuleidžiame svorį. Tokiu atveju raumuo dirbs išilgėdamas, t.y ekscentriškai.
- Gręžimo pratimas skirtas sustiprinti plaštakos tiesimo bei lenkimo judesius ir naudojamas abiejų epikondilitų metu. Šį pratimą galima atlikti naudojant rankšluostį, audinį ar specialią guminę lazdelę. Viena ranka lenkiame plaštaką, o kita – tiesiame, tokiu būdu bandydami atlikti gręžimo judesį. Išorinio epikondilito metu turėtumėte akcentuoti plaštakos tiesimo judesį, o vidinio – lenkimo.
- Plaštakos pronacija (plaštakos judesys, kai delnas atsuktas žemyn) su svoriu atliekama išorinio epikondilito atveju. Pratimui atlikti galime naudoti svorį, plaktuką ar kitą šiek tiek sunkesnį pailgą daiktą. Pratimo metu alkūnė turėtų būti prispausta prie šono ir tarp žasto ir dilbio susidaryti 90° kampas. Pradinėje padėtyje plaštaka turėtų būti nukreipta aukštyn (supinuota), atliekant pratimą delną reikia po truputi kreipti žemyn.
Pratimų yra daugybė, tai tik keli pavyzdžiai. Svarbu pratimus parinkti pagal kiekvieną žmogų individualiai. Taip pat labai svarbu pasirinkti tinkamą krūvio progresija. Kaip ir gydant kitas problemas susijusias su sausgyslėmis, svarbu krūvį didinti palaipsniui. Priešingu atveju, net jei ir parinksime tinkamus pratimus, o jie nebus atliekami reguliariai ir krūvis bus neadekvatus, negausime teigiamo rezultato.
Ar atliekant pratimus reiktų vengti skausmo?
Jeigu situacija yra pakankamai ūmi, tuomet atliekant pratimus tikriausiai reikėtų vengti skausmo, tačiau būklei tapus lėtinei (kai skausmas sumažėja ir užsitęsia) atliekant pratimus skausmas gali būti jaučiamas (iki 3-4 balų iš 10).
Reikėtų didesnį dėmesį atkreipti į tai, kaip jaučiatės 24 valandas po atliktų pratimų. Jeigu atliekant pratimus nejutote skausmo, tačiau skausmas suintensyvėjo po jų atlikimo ar kitą dieną, tuomet reikėtų peržiūrėti pratimus ir jų atlikimo apimtis. O jeigu atliekant pratimus jutote skausmą, tačiau po jų atlikimo 24 valandų laikotarpyje skausmas nesuintensyvėjo, tuomet viskas puiku. Tęskite pratimus.
Įtvaras
Dažniausiai gydant alkūnės skausmą naudojami dviejų tipų įtvarai. Galima naudoti dirželio formos įtvarą su pagalvėle, kuris yra dedamas šiek tiek žemiau negu alkūnė arba įtvarą skirtą riešui, kuris imobilizuoja riešą tiesimo padėtyje (riešo tiesimo padėtis turėtų būti išorinio epikondilito atveju). Manoma, kad nešiojant vieną iš šių dviejų įtvarų sumažėja riešą tiesiančių raumenų ir jų sausgyslių apkrova. Įtvaras dažniausiai naudojamas ne kaip pagrindinė, o papildoma alkūnės skausmo gydymo priemonė.
Fonoforezė
Fonoforezė – vaistų įvedimas ultragarso pagalba. Šiai procedūrai atlikti naudojamas ultragarso aparatas ir hidrokortizonas. Ultragarso prietaisas sukuria tam tikro dažnio, išilginės krypties virpesius, kurie padeda vaistams geriau pasisavinti. Paciento oda ištepama geliu ir prietaiso galvute vedžiojama skaudamos vietos zonoje. Dažniausiai šio gydymo būdo poveikis būna trumpalaikis, maždaug iki vieno mėnesio.
Smūginės bangos terapija
Smūginės bangos terapija naudojama gydyti lėtines sausgyslių ligas. Šis metodas taikomas gydyti peties kalcifikuojantį tendinitą, Achilo tendinopatiją, lateralinį ar medialinį epikondilitą bei plantarinį fascitą.
Smūginės bangos terapijos metu sukuriami impulsai į specifiškai pasirinktą nedidelį kūno plotą. Tokiu būdų toje vietoje skatinant gijimo procesus. Nepaisant to, kad moksliniai tyrimai rodo simptomų pagerėjimą vieneriems metams, tai yra vienas iš pasirinkimo būdų, siekiant sumažinti skausmą.
Kortikosteroidų injekcija
Jeigu anksčiau paminėti gydymo būdai nėra veiksmingi gydyti epikondilitui, tuomet naudojamos kortikosteroidų injekcijos. Tai efektyvus skausmo mažinimo būdas ir dažniausiai duodantis greitą rezultatą. Tačiau dažnai kaip greitai kas nors įvyksta, taip pat greitai ir praeina. Moksliniai tyrimai rodo, kad efektyvumas išlieka nuo kelių mėnesių iki vienerių metų. Vieniems šiek tiek ilgiau, kitiems šiek tiek trumpiau. Norint, kad rezultatas būtų geresnis, praėjus šiek tiek laiko po injekcijos, rekomenduoja atlikti pratimus tam, kad skausmas nepasikartotų.
Toje vietoje, kur yra suleidžiami vaistai, padidėja sausgyslės plyšimo tikimybė. Todėl būtinai turite pasitarti su gydytoju, ar šis gydymo būdas jums tinkamas.
Trombocitais praturtintos plazmos injekcija
Iš žmogaus yra paimamas kraujas ir atskiriama kraujo plazma kartu su trombocitais nuo kitų kraujo kūnelių. Trombocitais praturtinta kraujo plazma suleidžiama į skausmingą vietą, tokiu būdu paskatinant natūralius gijimo procesus. Iš pradžių skausmas gali suintensyvėti, o vėliau skausmas turėtų mažėti. Kaip rodo moksliniai straipsniai, šis gydymo būdas yra veiksmingas apie vienerius metus, kai kuriais atvejais skausmas grįžta į prieš tai buvusį lygį kur kas greičiau, o kai kuriais atvejais skausmas išnyksta visam laikui! Tačiau kaip ir visos injekcijos, dažniausiai jos naudojamos, jeigu kineziterapija ar fizioterapijos procedūros nedavė teigiamo rezultato.
Kiti gydymo būdai...
Gydyti epikondilitą yra naudojama žemo dažnio lazerio terapija, botulino injekcijos, proloterapija bei kiti mažiau paplitę gydymo būdai. Ne apie visus gydymo būdus pakanka duomenų, kad būtų galima daryti išvadas dėl gydymo veiksmingumo.
Apibendrinimas
Anksčiau buvo manoma, kad pagrindinė epikondilito atsiradimo priežastis yra uždegimas. Atsiranda žmonių taip galvojančių ir šiandien. Tačiau, kaip jau minėjau anksčiau, tai daugiau pakartotinių smulkių traumų padarinys, dėl ko sausgyslė degeneruoja, pakinta struktūriškai, praranda normalią funkciją ir išsivysto alkūnės skausmas.
Dažniausiai epikondilitas išsivysto vidutinio amžiaus žmonėms, kurie atlieka daugybę, monotoniškų, pakartotinių plaštakos judesių su apkrova. Epikondilitui gydyti yra naudojami skirtingi būdai. Labiausiai paplitęs ir daugiausiai ištirtas gydymo būdas yra kineziterapija, o kiti būdai tokie kaip įtvarai, smūginės bangos terapija, fonoforezė, kortikosteroidų ar trombocitais praturtintos plazmos injekcijos padeda sumažinti skausmą dažniausiai laikinai. Visi anksčiau paminėti gydymo būdai padeda išspręsti šią problemą ir tik labai retais atvejais prireikia operacijos. O gydymo efektyvumas dažnai priklauso nuo daugybės skirtingų veiksnių, bet vieną iš jų norėčiau išskirti. Kuo ilgiau delsite ir ignoruosite alkūnės skausmą, tuo bus sunkiau jo atsikratyti.
Dominykas Pakarklis
optimistas, fiziškai aktyvus žmogus, kineziterapeutas