Juosmens skausmas - skaudi šių laikų rykštė
Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl žmonės kreipiasi į medicinos specialistus – ūmus ar lėtinis juosmens skausmas, kuris sutrikdo kasdienę veiklą, blaško mūsų dėmesį ir padaro mus irzliais. Juosmens skausmas vienas iš dažniausių kaulų raumenų sistemos nusiskundimų, kurį bent vieną kartą gyvenime patiria apie 80 proc. žmonių. Dažniausiai juosmens skausmas pasireiškia 40 metų ir vyresniems žmonėms, moterims dažniau negu vyrams.
Tikrai taip, juosmens skausmą galime laikyti šių dienų PANDEMIJA.
„Juosmens skausmas yra pasaulinė problema, kurią bent vieną kartą gyvenime patiria apie 80 proc. žmonių.„
Juosmens skausmo rizikos veiksniai
Vieną kartą patyrus juosmens skausmą, rizika patirti pakartotinį skausmą padidėja du kartus. Tai galima paaiškinti tuo, kad žmogus patyręs juosmens skausmą dažnai pakeičia elgesį bijodamas patirti dar didesnį skausmą – tampa mažiau fiziškai aktyviu, todėl sumažėja raumenų jėga bei ištvermė. Tai lemia pakartotinius skausmo atsiradimo epizodus bei skausmo didėjimą. Užsitęsus skausmui ilgiau negu 4-6 savaitėms padidėja rizika lėtinio skausmo atsiradimui, o tokiu atveju pilnai pasveikti tampa sudėtingiau. Tai nereiškia, kad skausmo neįmanoma išgydyti, tačiau reikia suprasti tai, kad toks skausmas per vieną dieną nepraeiną ir reikia įdėti daug pastangų.
Todėl noriu su jumis prisidalinti pagrindiniais rizikos veiksniais, kurie prisideda prie juosmens skausmo. Žinodami, kokie rizikos veiksniai gali turėti įtakos juosmens skausmo atsiradimui galėsime save apsaugoti, argi ne taip?
Vienus rizikos veiksnius galime pakeisti, o kitų – ne. Kiekvienas esame savo gyvenimo šeimininkas ir turėtume koncetruotis tik į tuos veiksnius, kuriuos galime pakeisti vardan geresnės savijautos ir sveikatos.
Juosmens skausmo veiksniai, kurių NEGALIME pakeisti
1. Amžius
Juosmens skausmą dažniau patiria žmonės, kuriems yra virš 40 metų. Senstant žmogui silpsta raumenų jėga bei vyksta degeneraciniai stuburo pakitimai – stuburo diskų plyšimai ar kanalo stenozė, spondilolistezė ir kt., todėl rizika patirti juosmens skausmą padidėja. Žmonėms tarp 30-60 metų dažniausiai juosmens skausmas būna susijęs su diskų problemomis ar raumenų disbalansu. Vyresniems nei 60 metų žmonėms – dėl osteoartrito.
2. Lytis
Moterys juosmens skausmą patiria dažniau negu vyrai. Nustatyta, kad skausmas sustiprėja/atsiranda nėštumo metu dėl to, kad kūno svorio centras pasislenka į priekį ir didesnė apkrova tenka juosmeniui. Dėl hormonų pokyčių dubens raiščių sistema „atsipalaiduoja” ruošdamasi vaisiaus išnešiojimui. Todėl stuburas gauna didesnę apkrovą.
Juosmens skausmo veiksniai, kuriuos GALIME pakeisti
3. Psichologinė būsena
Yra įrodyta, kad depresija, nerimas, neigiamas požiūris, kinezifobija (baimė judėti) turi įtakos juosmens skausmo stiprumui bei epizodų skaičiui. Žmogus, pasižymintis vienu iš išvardytų psichologinių faktorių dažniausiai į situaciją žiūri pesimistiškai ir skausmą jaučia stipriau.
4. Netinkama darbo aplinka
Nugaros skausmą dažniau patiria žmonės, kurie darbe atlieka monotoniškus veiksmus, kilnoja sunkius daiktus, patiria vibraciją, ilgai ir be pertraukų turi stovėti ar sedėti. Ilgai pasikartojanti vienoda veikla apkrauna tas pačias struktūras ir sukuria raumenų disbalansą.
5. Nutukimas
Dėl per didelio svorio apkraunami visi sąnariai, ne išimtis ir stuburas. Taip pat nutukusių žmonių kraujyje yra didesnis kiekis uždegiminių mediatorių, todėl tarpslanksteliniai diskai atsistato lėčiau.
6. Rūkymas
Rūkantys žmonės turi padidėjusią riziką patirti juosmens skausmą. O jeigu patirią – tai skausmas būna didesnis ir labiau apriboją žmogaus galimybę judėti. Kodėl taip įvyksta? Rūkantiems žmonėms vystosi kraujagyslių aterosklerozė (mažėja spindis) ir dėl šios priežasties pablogėja tarpslankstelinių diskų aprūpinimas reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Todėl greičiau vystosi degeneraciniai pakitimai ir prastėja diskų atsistatymas. Taip pat rūkymas yra vienas iš osteoporozės rizikos veiksnių, kuri susijusiu su lėtiniu nugaros skausmu. O pabaigai, rūkančių kraujyje randamas padidėjęs uždegiminių citokinų lygis, kuris taip pat prisideda prie skausmo.
7. Mažas fizinis aktyvumas
Fiziškai neaktyvūs žmonės daugiau laiko praleidžia sedėdami. Ilgo, be pertraukų sedėjimo pasekmės – raumenų disbalansas, bloga laikysena, nuolatiniai nugaros skausmai. Žmonės, kurie eina į darbą pėsčiomis ar važiuoja dviračiu, nugaros skausmą patiria rečiau negu tie, kurie į darba keliauja automobiliu.
Išvardyti rizikos veiksniai gali prisidėti prie juosmens skausmo. Tačiau reikia pripažinti, kad yra žmonių, kurie turi daugelį šių rizikos veiksnių ir nejaučia juosmens skausmo, tačiau tai yra daugiau išimtis negu taisyklė. Jeigu norite daugiau informacijos, galite paskaityti mūsų straipsnį, kuriame plačiai aprašytas nugaros skausmas.
Dominykas Pakarklis
optimistas, fiziškai aktyvus žmogus, kineziterapeutas