Skoliozė - iškrypęs stuburas

Dažnai tėvai pamatę iškrypusį vaiko stuburą sunerimsta, išsigąsta ir nežino ką daryti. Šis straipsnis skirtas supažindinti tėvelius su iškrypusio stuburo būkle, kitaip tariant skolioze. Perskaitę straipsnį suprasite, kas yra skoliozė, kokie yra rizikos veiksniai susiformuoti šiai būklei, sužinosite apie vertinimo bei gydymo principus.

Kineziterapeutas vertina vaiko laikysena, žiūri ar nėra iškrypusio stuburo - skoliozės.

“Jeigu įtariate, kad jūsų vaikas gali turėti iškrypusį stuburą, kviečiu kreiptis į specialistus, kurie jums tikrai suteiks kompetetingos pagalbos.” 

Žiūrint iš nugaros normalus stuburas turėtų būti tiesus. Tačiau skoliozės atveju vienoje ar keliose vietose stebimas šoninis stuburo iškrypimas. Taip pat gali matytis vienos pusės krūtininės stuburo dalies bei mentės išsikišimas, o pečiai ir dubuo gali būti skirtinguose aukščiuose. Stuburo iškrypimas atsiradęs nuo gimimo arba labai jauname amžiuje dažniausiai turi paaiškinamą priežastį. O stuburo iškrypimai atsiradę vaikui paaugus dažnai vienos aiškios priežasties neturi. Todėl svarbu nustatyti, ar yra aiški skoliozės atsiradimo priežastis, nes nuo to priklauso tolimesnis gydymo planas.

Anatomija - stuburo linkiai

Kartais paklausus žmogaus, kokios bėdos jį kankina, išsigandusiu veidu šis atsako: KIFOZĖ! O kai kurie atsako: LORDOZĖ! Ir aš juos puikiai suprantu, daugeliui žmonių šie žodžiai skamba kaip keiksmažodžiai. Ir turbūt dažnas šiuos žodžius sumaišo su anksčiau jau minėtu pavadinimu – skolioze. Arba taip būna, kai žmogui nėra paaiškinamos rentgeno ar magnetinio rezonanso tyrimo išvados, o žmogus perskaitęs sudėtingus nesuprantamus žodžius išsigąsta. Kad nebūtų šitaip, noriu trumpai aprašyti šiuos terminus!

Sveikas stuburas turi dviejų tipų fiziologinius linkius – įgaubta dalis vadinama lordoze, o išgaubta – kifoze. Lordozės tipo linkiai yra kaklinėje ir juosmeninėje stuburo dalyje, o kifozės – krūtininėje stuburo dalyje ir ties kryžkauliu. Šie linkiai neturėtų būti nei per dideli, nei per maži. Taip pat neturėtų būti ir stuburo iškrypimo į šoną. Tokiu atveju turėtume idealų stuburą. Tačiau tikriausiai taip būtų tik idealiame pasaulyje. Didesnių ar mažesnių stuburo defektų turime kiekvienas, tačiau svarbu atskirti, kurie yra svarbūs, o kurie yra mūsų individualumo ženklas. Taip, taip…toks pats koks yra mūsų unikalus ir vienintelis veidas.

Stuburo linkiai

Niekam nekyla klausimų, kad neįmanoma pamatyti dviejų skirtingų žmonių su identiškais veidais. Todėl rašydamas šį straipsnį noriu kalbėti apie skoliozę, kaip apie rimtą medicininę diagnozę, kuri gali turėti įtakos vaiko augimui ar suaugusio žmogaus gyvenimui, o ne apie sunkiai plika akimi įžiūrimus sutrikimus, kurių turime beveik kiekvienas.

Skoliozė

Skoliozė, tai stuburo iškrypimas į šoną, kuris dažniausiai diagnozuojamas vaikams dėl stuburo raidos sutrikimų. Skoliozė diagnozuojama tada, kai stuburo iškrypimas į šoną yra didesnis nei 10˚. Dažniausiai skoliozės atsiradimo pradžios nepastebi nei suaugusieji, nei pats vaikas. Skoliozė dažniausiai susiformuoja ir progresuoja vaikui augant, ypač augimo spurto metu. Atsiradus rimtiems pakitimams stuburas iškrypsta į šoną vienoje ar keliose vietose įgaudamas C arba S raidės formą. Slanksteliai ne tik krypsta į šoną, bet ir sukasi taip  deformuodami krūtinės ląstą bei suformuodami kuprą. Tokiu būdu sukeliama estetinė problema, o skoliozei progresuojant gali atsirasti peties, kaklo ar nugaros skausmas bei sutrikti normali plaučių ar širdies veikla.

Skoliozė pagrindinė netaisyklingos laikysenos priežastis

Skoliozės tipai

Yra daugybė skoliozės klasifikavimo būdų. Plačiąja prasme skoliozė skirstoma į neidiopatinę, kai žinoma aiški skoliozės atsiradimo priežastis ir idiopatinę, kuri neturi aiškios priežasties ir sudaro 80 proc. visų atveju.

Neidiopatinė skoliozė

Įgimta skoliozė
Naujagimis jau gimęs turi slankstelių deformacijas (suaugę keli slanksteliai į vieną, suaugę tik vienoje pusėje ar pilnai nesusiformavę keli slanksteliai), o pati skoliozė pradžioje yra nepastebima. Tik vaikui paaugus, dažniausiai sulaukus paauglystės, aplinkiniai ar pats vaikas pastebi, kad stuburas krypsta į šoną. Moksliniai tyrimai rodo, kad yra tam tikri genai, kurie yra atsakingi už slankstelių deformacijas.

Neuroraumeninė skoliozė
Neuroraumeninė skoliozė susiformuoja dėl smegenų, nervų ar raumenų pažeidimų. Pažeidus nervus, nusilpsta ir raumenys. Nusilpę raumenys vienoje pusėje nebesugeba išlaikyti tiesaus stuburo. Seniau dažniausia neuroraumeninės skoliozės priežastis buvo poliomielitas. Šiais laikas šią skoliozės formą turi vaikai sergantys cerebriniu paralyžiumi, Diušeno raumenų distrofija, turintys įgimta stuburo smegenų išvaržą. Anksti nediagnozavus ir nepradėjus gydyti gali papildomai susirgti ir plaučių ligomis.

Sindromų sukelta skoliozė
Yra daugybė sindromų, kurie paveikia kaulų raumenų sistemą, jungiamąjį ir nervinį audinį. Dėl šių audinių pažeidimo gali išsivystyti skoliozė. Dažniausiai paplitę sindromai, kurių metu gali išsivystyti skoliozė: Marfan, Rett, Pradere-Willi, Ehler-Danlos sindromai. Pacientai sergantys šiais sindromais taip pat turi daugybę kitų sveikatos problemų.

Idiopatinė skoliozė

Idiopatinė skoliozė sudaro apie 80 proc. visų skoliozės atvejų ir pasireiškia 1-4 proc. vaikų. Net ir XXI a. tikslios idiopatinės skoliozės priežastys yra nežinomos. Mergaitės idiopatine skolioze serga šiek tiek dažniau ir yra linkusios turėti didesnių stuburo iškrypimų. Didelis išbandymas vaikų stuburams tenka augimo spurto metu – mergaitėms 10-12 gyvenimo metais, o berniukams 12-14. Kiekvienas vaikas yra individualus ir amžiaus tarpsnis priklauso nuo kiekvieno atvejo individualiai.

Kuo jaunesniame amžiuje skoliozė pradeda formuotis, tuo ji progresuoja daugiau, taip pat didelis stuburo iškrypimas linkęs progresuoti dar daugiau. Skoliozės progresavimui turi įtakos S formos stuburo iškrypimo tipas ir krūtininės dalies kifozės linkio sumažėjimas.

Idiopatinė skoliozė gali būti skirstoma į atskirus tipus pagal tam tikrus kriterijus:

Patologijos tipas
Skoliozė gali būti struktūrinė arba funkcinė. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad skoliozė gali susiformuoti dėl struktūrinių pakitimų, pavyzdžiui, stuburo slankstelių netaisyklingo susiformavimo ir tokia skoliozė vadinama struktūrine. Arba tai gali būti raumenų disbalanso, skirtingų kojų ilgių, klubo displazijos ar disko išvaržos pasekmė ir tokia skoliozė vadinama funkcine. Kadangi struktūrinės skoliozės metu yra kaulų deformacijos, tokiu atveju konservatyviais būdais – įtvaru ar pratimais laikysenos atstatyti neįmanoma ir visas dėmesys turėtų būti nukreipiamas į skoliozės progresavimo sustabdymą. O jeigu jau liga yra pažengusi, reikėtų apsvarstyti operacinį gydymą. Gera žinia apie funkcinę skoliozę yra ta, kad jeigu yra nustatoma tiksli priežastis, laikysena pagerinti įmanoma!

Pagal amžių, kuriame skoliozė pradėjo formuotis
Ankstyvosios vaikystės stadija, 0-3 metų amžiaus;
Vaikystės stadija, 4-10 metų amžiaus;
Paauglystės stadija, 11-17 metų amžiaus;
Suaugusio žmogaus stadija, ≥18 metų amžiaus.

Pagal iškrypimo laipsnį
Atlikus rentgeno tyrimą nuotraukoje matuojamas Kobo kampas ir nustatomas iškrypimo laipsnis.

Stuburo iškrypimo vietą ir formą
Krūtininė, juosmeninė, krūtininė-juosmeninė (visos prieš tai minėtos C formos) ir S formos skoliozė.

Skoliozė turi skirtingus tipus: krūtininė, juosmeninė, krūtininė-juosmeninė skoliozė ir S formos.
Skoliozės tipai

Kadangi idiopatinė skoliozė sudaro 80 proc. visų atvejų, toliau šiame straipsnyje aprašysime šią iškrypusio stuburo formą.

Kodėl išsivysto idiopatinė skoliozė?

Anksčiau minėjau, kad tiksli idiopatinės skoliozės išsivystymo priežastis yra nežinoma.  Mokslininkai nagrinėjantys šią sritį iškėlė daug įvairių hipotezių, kurias norėčiau pristatyti.

Genetinis faktorius – yra pastebėta, kad idiopatinė skoliozė išsivysto dėl tam tikrų genų. Tose šeimose, kuriuose bent vienas iš tėvų turi iškrypusi stuburą, vaikui tikimybė taip pat turėti iškrypusi stuburą padidėja.

Centrinės nervų sistemos ir neurofiziologinis sutrikimas – nagrinėjant idiopatinės skoliozės atvejus randama daug morfologinių ir funkcinių centrinės nervų sistemos pakitimų. Taip pat yra nustatyta, kad centrinėje nervų sistemoje yra centrai, kurie atsakingi už stuburo augimą. Sutrikus šių centrų veiklai yra paveikiamas normalus stuburo augimas ir dėl šios priežasties gali išsivystyti idiopatinė skoliozė.

Raumenų disbalansas – hipotezė, kad raumenų disbalansas gali sukelti idiopatinę skoliozę yra gana sena. Daugiausiai tam įtakos turi nugaros tiesiamasis ir gilieji nugaros raumenys. Dėl įvairių priežasčių vienoje pusėje esantys raumenys nusilpsta ir toje vietoje pradeda formuotis išgaubta stuburo deformacija, o priešingoje pusėje – įgaubta.

Kas atsitinka skoliozės metu?

Dažnai žmonės pagalvodami apie iškrypusi stuburą, pagalvoja ir apie skausmą. Tačiau, esant nežymiai skoliozei vaikas skausmo nejaučia. Tačiau progresuodama skoliozė sutrikdo normalius stuburo judesius, vienoje pusėje esančius raumenis „ištempia“, o kitoje „įtempia“. Taip pat dėl iškrypusio stuburo netaisyklingai vystosi krūtinės ląsta, gali sutrikti normali plaučių bei širdies funkcija. Taip pat dėl iškrypusio stuburo dubens ir pečių aukštis tampa asimetriškas, o dėl blogos laikysenos vaikai dažnai nepasitiki savimi. Visi šie sutrikimai, ligai progresuojant ir vaikui augant, ateityje gali lemti nugaros skausmo atsiradimą.

Diagnozavimas

Ankstyvas skoliozės diagnozavimas yra labai svarbus. Anksti diagnozuota skoliozė leidžia įvertinti ligos rimtumą, progresavimo galimybes bei leidžia parinkti geriausią gydymo planą. Ankstyvoje stadijoje diagnozuotai skoliozei gydyti pakanka konservatyvių gydymo būdų – stebėjimo, įtvaro ar kineziterapijos.

Man patinka kažkur girdėta mintis, kad gydymas turėtų prasidėti nuo profilaktikos. Ir ši mintis puikiai tinka skoliozės atveju. Kiekvienas vaikas prieš augimo spurtą turėtų būti patikrinamas profilaktiškai, nes kaip tik šiuo laikotarpiu ir išryškėja pagrindinės problemos.

O jeigu jau įvyko taip, kad yra įtariama skoliozė, turėtų būti atliekamas rentgeno tyrimas. Labai svarbu, kad šį tyrimą lengva atlikti ir gydytojai gali atlikti skaičiavimus stuburo iškrypimo laipsniui nustatyti.

Magnetinio rezonanso tyrimas turėtų būti atliekamas jeigu ankstyvosios vaikystės ir vaikystės stadijomis stebimas didelis stuburo iškrypimas. Net ketvirtadalis tokių atvejų gali turėti rimtų stuburo pakitimų, todėl magnetinio rezonanso tyrimas šiuo atveju yra labai svarbus!

Kompiuterinė tomografija turėtų būti atliekama, kaip vienas iš rutininių tyrimų atliekamų prieš operaciją. Šio tyrimo pagalba gydytojai gali įvertinti slankstelių būklę ir parinkti geriausia operacijos būdą. Taip pat, jeigu pradėjome kalbėti apie rutininius tyrimus prieš operaciją, taip pat turėtų būti atliekami ir kiti tyrimai skirti įvertinti inkstų, širdies bei plaučių funkciją.

Kifoskoliozė diagnozuota rentgenu, kompiuterine tomografija ir magnetinio rezonanso tomografija
Kifoskoliozės atveju atlikti keli skirtingi tyrimai

Pasilenkimo į priekį (Adamo) testas

Puikus ir paprastas testas, kurį galime atlikti kiekvienas! Adamo testas skirtas įvertinti ar skoliozė yra funkcinė, ar struktūrinė. Žmogus prieš atlikdamas šį testą turi suglausti delnus kartu ir rankas laikyti tarp kelių. Tada prašoma pasilenkti į priekį. Jeigu yra stebimas krūtininės dalies pasisukimas ir vienos pusės mentė yra aukščiau už kitą, tokiu atveju galime įtarti struktūrinę deformaciją.

Pasilenkimo į priekį testas gali parodyti ar skoliozė yra funkcinė ar struktūrinė.
Pasilenkimo į priekį testas

Kobo kampas

Labai svarbu! Skoliozė ir Kobo kampas išmanančiam žmogui šią ligą turėtų būti du neatskiriami žodžiai. Mediciniškai skoliozė yra laikoma tik tada, kai Kobo kampas yra daugiau nei 10˚. Kobo kampą galime apskaičiuoti iš rentgeno nuotraukos nubraižę tam tikras tieses. Tai puikus būdas OBJEKTYVIAI įvertinti stuburo iškrypimą. Taip pat atliekant pakartotinius tyrimus vaikui augant, puikus būdas įvertinti ligos progresavimą.

Jeigu Kobo kampas yra didesnis nei 10 laipsnių, tik toks stuburo iškrypimas laikomas skolioze.
Kobo kampas

Skoliozės gydymas

Sėkmingas skoliozės gydymas daugiausiai priklauso nuo tikslių ligos priežasčių nustatymo. Priklausomai nuo skoliozę sukėlusių priežasčių, vaiko amžiaus bei stuburo iškrypimo laipsnio gali būti parenkamas skirtingas gydymo būdas: stebėjimas, konservatyvus gydymas (įtvaras, kineziterapija) ar operacija.

Stebėjimas
Įvertinus skoliozės laipsnį (<20˚), vaiko amžių bei galimą vaiko augimą nustatomos ligos progresavimo galimybės. Jeigu pagal anksčiau minėtus duomenis nėra didelė tikimybė, kad skoliozė gali progresuoti, tokiu atveju nereikia imtis specialių priemonių, pakanka tik stebėjimo.

Kineziterapija
Kobo kampui esant mažesniam nei 20˚ dažniausiu nereikia skirti papildomo dėmesio, tačiau esant didesniam nei 20˚ stuburo iškrypo laipsniui, kineziterapija išlieka vienas iš dažniausiai naudojamų būdų sustabdyti ligos progresavimą. Yra įrodyta, kad vaikams turintiems idiopatinę skoliozę kineziterapija pagerina gyvenimo kokybę. Kineziterapijos metu turėtų būti vertinama eisena, funkciniai judesiai, aktyvios ir pasyvios stuburo judesių amplitudės, raumenų jėga ir pusiausvyra.

Skoliozės metu viena pusė būna įgaubta, o kita išgaubta. Įgaubtoje pusėje raumenys būna neelastingi ir įsitempę, o išgaubtoje silpni. Kadangi kalbant apie skolioze, kalbame ir apie vaikus, o vaikų stuburas nuolatos auga ir formuojasi, tai įgaubtoje pusėje padidėja apkrova slanksteliams ir audiniams. Dėl spaudimo įgaubtoje pusėje augimas sulėtėja ir skoliozė progresuoja. Todėl skoliozės atveju įgaubtai pusei turėtų būti atliekami atpalaidavimo bei tempimo pratimai, o išgaubtai stiprinimo pratimai.

Įtvaras
Įtvaras yra naudojamas, jeigu Kobo kampas yra daugiau nei 20˚. Yra atlikta nemažai tyrimų dėl įtvaro naudojimo skoliozės metu. Tyrimai rodo, kad kuo jaunesniame amžiuje pradedamas naudoti įtvaras, tuo jis yra veiksmingesnis. Suaugusiems žmonėms sergantiems skolioze įrodymai išlieka kontraversiški. Nėra pakankamai įrodymu, kad įtvaras gali bent kiek nors padėti. Įtvaro pagrindinis tikslas yra išlaikyti stuburo iškrypimą tokio pačio laipsnio iki tol, kol vaiko stuburas ir kaulai pilnai susiformuos. Todėl įtvaras turi būti nešiojamas net 23 valandas, kas apsunkina praktikinį pritaikymą. Įtvarai turėtų būti keičiami kas 3-4 mėnesius kartu prisitaikant ir prie vaiko paaugusio kūno.

Skoliozė gali būti gydoma įtvarais
Įtvarai skoliozės gydymui

Operacija
Anksčiau jau minėtos priemonės, įtvaro dėvėjimas ir kineziterapija, yra skirtos skoliozės progresavimo sustabdymui, o operacinis gydymas sumažinti stuburo iškrypimą. Operacinis gydymas yra svarstomas tuomet, kai Kobo kampas yra didesnis nei ≥50˚ ar liga staigiai progresuoja – 5˚ per 6 mėnesius arba 10˚ per 1 metus. Taip pat dažniausiai operacinio gydymo reikalauja neidiopatinės – įgimta, neuroraumeninė, sindromų sukelta skoliozė. Siekiant išvengti komplikacijų, po operacijos pacientai yra stebimi, atliekami rutininiai įvairūs tyrimai.

Skoliozė po operacijos.
Skoliozė prieš ir po operacijos

Nugaros skausmas ir skoliozė

Daugelis yra įpratę kaltinti skoliozę dėl nugaros skausmo. Sutinku, kad dalis žmonių turinčių idiopatinę skoliozę taip pat jaučia skausmą, bet tikrai ne visi. Moksliniai tyrimai rodo, kad 60 proc. turinčių skoliozę skundžiasi nugaros skausmu ir pateikta informacija rodo, kad nagrinėjant skoliozę iš biomechaninės pusės, ji viena neturi tiek daug įtakos nugaros skausmui. Nugaros skausmui taip pat įtakos turi biologiniai, psichologiniai ir socialiniai faktoriai. Taip pat yra pastebėta, kad nugaros skausmui skoliozės metu įtakos turi lytis (mergaitės jaučia skausmą dažniau), pasitikėjimas savimi (nepasitikintys vaikai jaučia skausmą dažniau) ir problemos suvokimo (neteisingi įsitikinimai apie nugaros skausmą).

Apibendrinimas

  1. Skoliozė, tai stuburo iškrypimas į šoną didesnis nei 10 ˚, kuris dažniausiai diagnozuojamas vaikams dėl stuburo raidos sutrikimų. Skoliozė dažniausiai formuojasi augimo spurto metu, mergaitėms – 10-12 metų, berniukams 12-14.
  2. Dažniausia stuburo iškrypimo forma, kuri sudaro net 80 proc. visų atvejų – idiopatinė skoliozė.
  3. Idiopatinės skoliozės priežastys yra nežinomos, tačiau yra daugybė skirtingų hipotezių.
  4. Anksti diagnozuota skoliozė leidžia įvertinti ligos rimtumą, progresavimo galimybes bei leidžia parinkti geriausia gydymo planą.
  5. Pagal stuburo iškrypimą parenkamas gydymo būdas – stebėjimas (<20˚), įtvaras bei kineziterapija (≥20˚) ir operacija (≥50˚).

Dominykas Pakarklis

optimistas, fiziškai aktyvus žmogus, kineziterapeutas

Sek mus socialiniuose tinkluose

Close Menu